Vos 600 gyventojų turintis Šiluvos miestelis didžiuojasi ne tik ilga istorija (šaltinuose pirmą kartą paminėtas dar XV amžiuje), bet ir daugiau kaip 400 metų viso pasaulio piligrimus traukiančia sakraline vieta, kurioje 1608 m. įvyko švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimas – vienintelis Bažnyčios oficialiai pripažįstamas ir tuo unikalus ne tik Žemaitijoje, Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje.
Šiandien Šiluva – viena svarbiausių Lietuvos šventų vietų, traukianti piligrimus iš viso regiono ir turinti ambicingų planų tapti visos Lietuvos religinius objektus vienijančiu turistiniu, dvasiniu ir meno centru: birželio 13–14 dienomis čia vyks tarptautinė konferencija „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“ ir nuskambės Šiluvos meno bienalės atidarymo koncertas.
Kad visi keliai vestų į Šiluvą
„Prieš kelerius metus, lankydamiesi Portugalijos Oremo savivaldybėje, itin susidomėjome Fatimos sėkmės istorija – tai viena garsiausių Marijos apsireiškimų vietų pasaulyje. Per mažiau nei šimtmetį Fatima tapo milijonus piligrimų kasmet pritraukiančiu religiniu centru – ir tai mums tapo nemažu įkvėpimu bei suvokimu, ką turime, kuo galime pasinaudoti ir ką sukurti“, – apie idėjos gimimo pradžią pasakoja VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.
Pasak jo, nors Lietuvoje netrūksta pavienių objektų, kurie traukia piligrimus, bet religinis turizmas niekada nebuvo išskirtas kaip atskira turizmo sritis – neminimas jis ir 2020-aisiais baigiančioje galioti Lietuvos turizmo strategijoje.
„Sunku pasakyti, ar kiti religinio turizmo objektai rodė tokias iniciatyvas tapti visos šalies centrais, tačiau faktas, jog Raseinių savivaldybė pirmoji apsibrėžė nuoseklią ir visapusišką strategiją, kad Šiluva taptų piligriminio (religinio) turizmo centru Lietuvoje. Jau vien tai, kad šioje vietoje vyko vienas iš vos kelių pasaulyje bažnyčios oficialiai pripažįstamų Marijos apsireiškimų, mums leidžia itin garsiai ir aiškiai skelbti apie save ir būti pionieriais šioje srityje“, – pasakoja A. Zmitra.
Kita vertus, jis pabrėžia suprantantis, kad pati viena Šiluva vargu ar galės tapti tuo objektu, dėl kurio plūstelėtų užsienio turistų srautai: „Lietuva pasaulio turistams yra maža šalis, tad mūsų tikslas – kad į šį regioną užsukantis turistas aplankytų ne tik netoliese esančius Kryžių kalną ar Tytuvėnus, bet ir Šiluvą. Norėtume, kad Šiluva taptų jungiančiu religinių traukos objektų centru: nuo Kaišiadorių iki Birštono, nuo Jono Pauliaus II piligrimų kelio iki Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą – stengiamės dirbti su visais, kad visi keliai vestų į Šiluvą“, – tvirtina VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas.
Lėtojo turizmo įkvėptas dvasinis kurortas
Ambicingą ir daugialypį Šiluvos pokyčių projektą inicijavusi Raseinių savivaldybė kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ pirmiausia sėdosi kalbėtis su partneriais: Kauno arkivyskupijos kurija, Tytuvėnų regioniniu parku, Jono Pauliaus II piligrimų centru, Šv. Jokūbo kelio asociacija, kuruojančiomis tikinčiųjų piligriminius kelius, kurie, driekdamiesi per Lietuvą, neaplenkia Šiluvos.
„Šiuo metu intensyviai dirbame, kad, prasidėjus naujosios Lietuvos turizmo strategijos svarstymams, religinis turizmas būtų išskirtas kaip savarankiškas segmentas ir jam tektų atskiras dėmesys kaip potencialiai Lietuvos nišai, kuri iki šiol nebuvo tinkamai išnaudojama“, – dėsto A. Zmitra.
Šiuo metu didžiąją dalį į Šiluvą atvykstančio srauto sudaro lietuviai, bet dairomasi ir į užsienio auditoriją.
„Pirmiausia orientuojamės į mūsų kaimynus: šiandien daugiausia sulaukiame piligrimų iš Lenkijos, kiek mažiau turistų iš Latvijos, Estijos ir kitų per Baltijos šalis keliaujančių užsieniečių. Mūsų tikslas – kad šie keliautojai ne tik pusvalandžiui užsuktų į Šiluvą, bet ir ilgėliau joje sustotų, o gal ir apsistotų nakvynei – tam privalome teikti nakvynės, maitinimo paslaugų ir pasiūlyti, ką veikti, pamatyti bei patirti“, – sako A. Zmitra.
Tipinis Šiluvos lankytojas iš Lietuvos įprastai yra vyresnio amžiaus, religingas. „Orientuojamės į tuos žmones, kurie ieško susitelkimo, ramybės, dvasinių dalykų – ne veltui Šiluva pavadinama „dvasiniu kurortu“. Ji sužavės lėtojo turizmo gerbėjus: čia atvažiavus pasivaikščioti, apsistoti, pavalgyti nevargina žmonių gausa, šalia ošia šilas, džiugina kultūriniai objektai (ir jų tik daugės!), už kelių kilometrų teka Dubysos upė“, – vardijo „Atrask Raseinius“ vadovas.
Konferencija ir diskusija: nuo tikėjimo – iki turizmo
Pabrėžiant atgyjančios Šiluvos iniciatyvas ir minint 2019-uosius – Žemaitijos metus, Šiluvoje birželio 13–14 dienomis organizuojama tarptautinė konferencija „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“.
„Pasirinkti tokį renginio pobūdį mus paskatino portugalų Fatimos pavyzdys – ten nuolat vykstantys kongresai, konferencijos. Tai bus pirmas toks solidus renginys mūsų Šiluvos sujudime, kurio metu bus skleidžiama žinia apie Žemaitijos išskirtinumą ir kartu apie Šiluvą – vienintelę tokią ne tik Žemaitijoje, Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje“, – pasakoja konferenciją organizuojančios VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas.
Tarp pranešėjų – Oremo savivaldybės Turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Fernando Paquim (Portugalija), kun. prof. dr. Michael Sievernich (Vokietija), aktyvus visuomenės veikėjas Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija).
Po pranešimų klausytojų lauks gyva ir įkvepianti Donato Puslio moderuojama diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“, kurioje dalyvaus kun. Ričardas Doveika, Šv. Jokūbo kelio asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Kilpys, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, dr. Rasa Čepaitienė.
Vakarą vainikuos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje vyksiantis Šiluvos meno bienalės atidarymo koncertas.
„Kam ši konferencija skirta ir aktuali? Manau, visiems smalsiems žmonėms ir ypač tiems, kurie šiose srityse dirba, bet nėra matomi: tai pirmas toks renginys, kurio metu galime visi susitikti, išgirsti įvairių minčių, kažką prisitaikyti sau, rasti susibendravimo taškų ir gal net kartu sukurti kažkokį produktą“, – tvirtina vienas konferencijos organizatorių A. Zmitra.