Mūsų kraštiečiai, išvykdami iš Lietuvos ir oficialiai deklaravę išvykimą iš jos, kai sugrįžta vėl gyventi į gimtinę, turi joje deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai ypač svarbu visiems, norintiems apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į šalį imigravo per 20 tūkstančių žmonių, iš kurių dauguma – grįžę Lietuvos piliečiai. Šie žmonės turėtų vėl deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų šalyje, atnaujinti sveikatos draudimą, pasirinkti pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją ir pasikeisti seną kompensuojamųjų vaistų pasą į naują.
Deklaruoti savo atvykimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą galima prisijungus prie elektroninių valdžios vartų adresu www.epaslaugos.lt arba nuvykus į artimiausią seniūniją. Tiesa, jei į Lietuvą žmogus atvyksta tik trumpam pasisvečiuoti, deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje nereikia. Tiesiog išvykstant iš Europos Sąjungos (ES) šalies, kurioje legaliai dirba, svarbu nepamiršti pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kuri pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.
„Tik deklaravusieji savo gyvenamąją vietą žmonės gali dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Prievolė mokėti PSD įmokas atsiranda nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos. Jei žmogus tuoj pat įsidarbina – jam jokių neaiškumų dėl draudimo kilti neturėtų, nes visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu ir sveikatos draudimas įsigalioja nuo įsidarbinimo datos. PSD įmokų gali nemokėti tie žmonės, kurie turi teisę būti apdrausti valstybės lėšomis“, – teigia VLK direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė.
Valstybės lėšomis draudžiami pensininkai, neįgalieji, moksleiviai, nuolatinių studijų studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės ir kt.
Tam tikrais atvejais, kad PSD draudimas galiotų, valstybės draudžiamam žmogui reikia nuvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir ten pateikti būtinus dokumentus. Pavyzdžiui, apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis, ir pateikti būtinus dokumentus. Kol tėvai nesikreipia TLK, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti nemokamų paslaugų.
Tad laiku neatvykus į TLK susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje – pirmiausia tokie žmonės siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos.
Kai kurie žmonės PSD turi draustis savarankiškai. Tai dirbantieji pagal verslo liudijimą, individualią veiklą vykdantieji, žemės ūkio valdos valdytojai, kurių ūkio valdos apskaičiuotos pagal žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominį dydį, kiti asmenys, nevykdantys veiklos ir nepriklausantys valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupėms.
„Jei tokie žmonės įmokų nesumoka laiku arba jei sumoka mažiau, susidaro skola, taip pat jei mokėjimo dokumentuose padaro klaidų, pavyzdžiui, nurodo klaidingą įmokos kodą ar gavėją, ir lėšos nepasiekia gavėjo, toks žmogus gali būti PSD neapdraustas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje, skiltyje „Įmokos“ arba sužinoti atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių“, – primena Ž. Abelienė.
Tik pasirūpinę sveikatos draudimu žmonės gali pasirinkti pirminės priežiūros gydymo įstaigą, prisirašyti ir prisiregistruoti pas šeimos gydytoją.
Ir tik apdraustiems PSD išduodamas kompensuojamųjų vaistų pasas. Jį žmogus gali gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK. Jei gydytojas, naudodamasis elektronine sveikatos sistema, išrašytų grįžusiam iš emigracijos asmeniui elektroninį receptą, jam neprireiktų kompensuojamųjų vaistų paso – reikiamus vaistus ar priemones jis galėtų įsigyti pagal tokį receptą.
Visi apdraustieji PSD turi teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Gydymo įstaigoms už apdraustiesiems suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis, tad žmonėms antrąkart už tai mokėti nereikia. Taip pat šio fondo lėšomis padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos.