Žmogaus vertybės, jo gyvenimo būdas formuojasi kiekvieną dieną ir yra priklausomi nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Jaunas žmogus yra imlus ir gebantis greitai prisitaikyti prie siūlomų naujovių, todėl geros ir pasiteisinusios sveikatinimo idėjos gali padėti mokiniams ne tik dabar geriau mokytis ar sveikiau gyventi, bet ir išsiugdyti įgūdžius visam likusiam gyvenimui.
Lietuvos sveikatą stiprinančios mokyklos, dalydamosi gerąja patirtimi, aprašo įvairiausius būdus ir metodus, kaip jos siekia pagerinti mokinių sveikatos rodiklius, kokias vykdo veiklas ar projektus, kas yra pavykę geriausiai padaryti. Šiandieną siūlome pasižiūrėti, kokį būdą siūlo olandų mokslininkai, siekdami pagerinti vaikų sveikatą savo mokyklose.
Olandų mokyklos jau antrus metus tęsia eksperimentą, kurio idėjomis tiktų pasinaudoti ir Lietuvos mokykloms. Eksperimento tikslas – pagerinti vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, gyvenseną ir akademinius pasiekimus pradedant nuo ankstyvojo mokyklinio amžiaus.
Vieningai sutarus tėvams, mokytojams ir vaikams, į šią veiklą įsitraukė 4 pradinės mokyklos. Pagrindinis principas yra pertvarkyti mokyklos dienotvarkę skiriant daugiau laiko ir dėmesio sveikatos ugdymui, fiziniam aktyvumui ir mokinių maitinimuisi bei mokyklos aplinkos sutvarkymui.
Mažiausiai ketverius metus šių mokyklų dienotvarkė atrodys taip:
7.30 val. Sveikuoliški pusryčiai (neprivaloma, nes vaikai gali valgyti namie).
8.30 val. Viena valanda aktyvios veiklos: pratimai, šokiai, dainavimas, aktyvus buvimas gryname ore.
9.30–12.00 val. Privalomos pamokos pagal mokyklos programą.
12.00–14.00 val. Ilgoji pertrauka: sveiko maisto pietūs ir pasirinkta fizinio aktyvumo veikla (integruojant sveikos gyvensenos ugdymo aspektus).
14.00–16.00 val. Privalomos pamokos pagal mokyklos programą.
16.00 val. Neformalus fizinis aktyvumas, laisvalaikis, namų darbai.
Vaikai mokosi 5 dienas per savaitę, dieną pradeda nuo fizinio aktyvumo ir baigia 16 valandą. Pasirinktinai gali dieną pradėti sveikuoliškais pusryčiais ir mokykloje būti iki 18 val.
Įgyvendinti eksperimentą padeda Mastrichto universiteto mokslininkai, kurie fiksavo pradinius rezultatus ir palygins juos po 4 metų, pasibaigus eksperimentui.
Projekto metu mokslininkai vertins šių rodiklių pasikeitimus:
- Bendrieji sveikatos rodikliai (KMI, liemens apimtis, sergamumas, vaistų vartojimas, mokyklos nelankymas dėl ligos, gyvensenos rodikliai).
- Akademiniai pasiekimai (testų rezultatai, kurso kartojimas).
- Fizinis aktyvumas (fizinio aktyvumo ir fizinio pasyvumo trukmė, fizinis pajėgumas, dalyvavimas užklasiniuose sporto užsiėmimuose, laisvalaikio leidimo formų pasirinkimas, atvykimo ir išvykimo į mokyklą būdai).
- Mityba (maitinimosi režimas, mitybos įpročiai, maisto pasirinkimo įgūdžiai).
- Tėvų įpročiai (KMI, tėvų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, nedarbingumas dėl vaiko ligos ir kt.).
- Pasitenkinimas mokyklos aplinka.
Eksperimentą mokykloms įgyvendinti padeda ir nemažai partnerių. Vaikų dienos centrai, įvairios kultūros ir sporto organizacijos padeda organizuoti fiziškai aktyvias veiklas pietų pertraukos metu, prieš pamokas ir po jų, vietiniai ūkininkai aprūpina šviežiais maisto produktais.
Jeigu eksperimento rezultatai bus teigiami, tokia dienotvarkė bus pritaikyta kitose Olandijos pradinėse mokyklose.
Ši inovatyvi ateities mokyklos koncepcija gali būti pritaikyta ir kitų šalių mokykloms.
Galbūt aprašytas olandų pavyzdys ir Lietuvos mokyklas įkvėps dar šiais mokslo metais prisijungti prie šio eksperimento ir pabandyti mokslo metus praleisti kitu ritmu. Juo labiau kad tai nereikalauja papildomų investicijų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
Parengta pagal leidinį „The Healthy Elementary School of the Future“ http://www.degezondebasisschoolvandetoekomst.nl/upload/Algemene%20documenten/The%20Healthy%20Elementary%20School%20of%20the%20Future_summary.pdf