Kovoje su vėžiu didžiausia medikų įvardijama problema – liga diagnozuojama per vėlai. Tačiau tobulėjančios medicinos technologijos jau leidžia kovoti ir su ketvirtosios stadijos vėžiu, kuris anksčiau buvo prilyginamas mirties nuosprendžiui.
Taikinių terapija – proveržis gydant vėžį
„Onkologinių ligų gydymas keičiasi ir keičiasi palyginti labai sparčiai. Vien per pastaruosius kelerius metus atsirado gydymo metodų, leidžiančių sustabdyti nevaldomą vėžinių ląstelių dauginimąsi tokiais atvejais, kokiais prieš 10 metų tekdavo tik skėstelti rankomis ir taikyti simptominį gydymą stengiantis pacientui suteikti kuo visavertiškesnį gyvenimą tiek, kiek leis liga“, – sako onkologas doc. med. dr. Vincas Urbonas.
Pasak mediko, šiuo metu jau gana sėkmingai chirurginėmis ir radiologinėmis priemonėmis gydomas pirmosios–trečiosios stadijos vėžys. Diagnozavus ketvirtąją stadiją, kai vėžys jau išplitęs, paprastai specialistų būrį papildydavo onkologas chemoterapeutas, taikantis sisteminį gydymą, – tai buvo bene vienintelė veiksminga priemonė bandyti įveikti visame kūne išplitusias vėžio ląsteles, nors tai galėjo lemti nemalonius šalutinius gydymo reiškinius.
„Tačiau onkologija pastaruoju metu į priekį juda tikrai milžiniškais žingsniais. Modernių vaistų prieinamumas vis dar nėra toks kaip JAV ar daugelyje Vakarų Europos valstybių, tačiau ir su esamais moderniais onkologiniais vaistais daugeliui pacientų pavyksta sustabdyti net ir išplitusį ketvirtosios stadijos vėžį“, – kalba V. Urbonas.
Neapsaugotas nė vienas
Kaip pasakoja onkologijos specialistas, susirgti vėžiu gali iš esmės visi žmonės, dėl įvairių priežasčių įvykus pokyčių ląstelės genetinėje medžiagoje (mutacijų) ir prasidėjus nekontroliuojamam ląstelių dauginimuisi. Šį dauginimąsi lemia tam tikros genų mutacijos, kurios „išjungia“ ląstelių dauginimosi stabdymo mechanizmą.
Paprastai būna trys pagrindinės genų mutacijos rūšys. Kalbant vaizdžiai, jei įsivaizduotume, kad genomas yra milžiniškas keturių tam tikra tvarka besikartojančių raidžių kodas, tai kai kuriais atvejais kode vieną raidę pakeičia kita, antru atveju į kodą įsiterpia viena ar kelios papildomos raidės, kurių neturėtų būti, trečiu – kai kurios raidės iš kodo iškrenta. Vienas ar keli genomo pakitimai sukelia onkologines ligas.
„Esant tam tikriems onkologiniams susirgimams atlikdami genetinius tyrimus galime nustatyti mus dominančias mutacijas ir skirti sisteminį gydymą, vadinamąją taikinių terapiją. Tai yra skiriame vaistą, kuris esant konkrečiai mutacijai neutralizuoja jos poveikį ir, vaizdžiai šnekant, išjungia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi“, – aiškina doc. V. Urbonas.
Ilgalaikis gydymo efektas
Šiuo metu yra antivėžinių vaistų, nukreiptų į tam tikras mutacijas, ir ši terapija yra pakankamai veiksminga. „Žinoma, kol kas nėra tokio vaisto, kuris darytų stebuklus. Net ir gavus atsaką į gydymą dažnai vėžinės ląstelės prisitaiko prie skiriamo vaisto ir tada turime keisti skiriamus vaistus į kitus. Tačiau turime ir pozityvių pavyzdžių, kai skyrę gydymą sulaukiame teigiamo organizmo atsako ir liga ne tik nustoja progresuoti, bet ir mėnesių mėnesiais neatsinaujina. Prieš dešimt metų tai būtų prilygę stebuklui“, – sako doc. V. Urbonas.
Gydymo sėkmė priklauso nuo onkologinės ligos tipo ir genetinių pokyčių, stadijos, skiriamo gydymo. Bet šiuo metu rodikliai gana optimistiški – nors sergamumas vėžiu turi tendenciją didėti, tačiau mirštamumas po truputį mažėja dėl šiuo metu daugeliui prieinamo modernaus gydymo.
Gydytojas kiek apgailestavo, kad Lietuvoje modernių onkologinių vaistų prieinamumas vis dar nėra toks kaip kitose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. „Tačiau būkime optimistai. Tikiu, kad onkologinių vaistų prieinamumas gerės ir mes, kaip ir mūsų kolegos Vakaruose, turėsime galimybę visas esamas mokslo naujoves onkologijoje taikyti kasdienėje savo praktikoje“, – sako doc. V. Urbonas.