Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinė liga yra paveldima. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas ir sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausia Europoje.
Prevencija gali apsaugoti nuo susirgimo
Medikai bando paneigti onkologinių ligų paveldimumo mitą, nes jos dažniausiai atsiranda dėl prastos prevencijos ar jos nebuvimo. Be to, šios ligos tikrai yra pagydomos.
Įgimtos onkologinės ligos sudaro tik apie 6–10 proc. visų tokio tipo susirgimų, visi kiti atvejai laikomi nepaveldimais. Pirmiausia kūne reikšmingai pakinta metaboliniai procesai, po to prasideda mutacijos, lemiančios ląstelių tapimą vėžinėmis. Tad, norėdamas nesirgti, žmogus turėtų visų pirma ne tikėtis gydytojų pagalbos, o daryti viską, kad sveikai gyventų.
Situaciją aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir Hematologijos klinikos onkologė–chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.
„Ne kartą savo pacientams esu sakiusi tokį pavyzdį. Mūsų ląstelės gyvena audiniuose lyg žuvys akvariume. Jei akvariumo vanduo skaidrus, maisto pakanka, jų gyvenimas optimalus. Bet jei kūnas neprižiūrimas, tik laiko klausimas, kada ląstelės išsigims. Vėžio gydymo būdai yra standartizuoti ir pagrįsti įrodymais, bet jais reikia domėtis ir įdėti daug darbo. O investicijos į savo sveikatą visada pasiteisina“, – tikina gydytoja.
Nuo kitų ligų onkologiniai susirgimai skiriasi tuo, jog pakitusios ląstelės cirkuliuoja po kūną sudarydamos naujus židinius – metastazes. Sergantieji miršta ne dėl vieno židinio, o nuo išplitimo bei kilusių komplikacijų. Tad plisti ligos ląstelėms itin palankus judėti nepratęs, fiziškai nestiprintas kūnas.
Mieliau renkasi vaistą nei sveiką maistą
Perspėjimas apie netinkamos gyvensenos pavojus itin svarbus Lietuvoje. Remiantis 2014 m. duomenimis, tarp Europos šalių lietuviai pasižymi viena trumpiausių potencialių ir realių gyvenimo trukmių. Viso to neįmanoma paaiškinti įgimtomis sveikatos problemomis – už šią statistiką tiesiogiai atsakingas ir gyvenimo būdas. Gydytoja pastebi, jog situacijos blogėjimas matomas plikomis akimis: prieš 30 metų tekdavo susidurti su ligoninėje dar nebuvusiais senjorais, o šiandien ligoninės pacientai yra ir vidutinio amžiaus žmonės.
„Manau, kad iš dalies kalti patys medikai, per daug metų užsikrovę prievolę rūpintis žmonių sveikata ant savo pečių. Taip, mes rūpinamės susirgusiais, patariame, operuojame. Bet ką veikia pats pilietis? Visi nori jaustis gerai, tačiau dažnas nenori dėl to nė piršto pajudinti ir tikisi, jog tai, kas nutinka kitiems, nenutiks jam“, – skeptiškai vertina E. Juodžbalienė.
Jos teigimu, pagrindiniai sveikos gyvensenos principai išlieka tie patys jau kelis dešimtmečius, o žinių apie sporto ir sveikos mitybos naudą tikrai pakanka. Kalbant vien apie onkologines ligas, pakeitus gyvenimo būdą galima išvengti net 60–70 proc. vėžinių susirgimų. O širdies kraujagyslių, stuburo degeneracinių ligų ar kitų metabolinių sutrikimų atveju šis procentas dar didesnis.
„Medikai kiekvieną dieną iš pacientų girdi: „Ką darysi, kai pasensim – sirgsim“, „Kaimynas valgė, gėrė, rūkė ir gyveno iki 90 metų, vadinasi, galima“ ir „Negaliu sportuoti, nes greitai pavargstu“. Tai žmonės mums dėsto nuolat. Bet jei mes rūpinamės savo automobiliu, jei šveičiame namų kampus, tai kodėl tada pats brangiausias turtas – mūsų sveikata – paliekamas savieigai. Gydytojas nepajaučia pirmųjų kūno pavojaus signalų taip gerai, kaip pats žmogus“, – pasakoja onkologė–chemoterapeutė.
Informacija apie nesveikos gyvensenos žalą plačiajai visuomenei puikiai žinoma. Tačiau galbūt kiek mažiau žmonių supranta, koks tiesioginis ryšys yra tarp jos ir sunkių ligų. Tad kitąkart, kai galvosite prisidegti cigaretę, užuot pasportavę sėsite prie televizoriaus, o vietoje sveiko maisto pirksite traškučius, neleiskite tam tapti įpročiu.
„Žinome ne vieną pavyzdį, kai pradėjęs rūpintis savo kūnu žmogus atsikrato ligų. Viską lemia mąstymas. Lengva pastebėti, kad blogai jautiesi, kai jau sergi, tačiau apie sveikatą ir gyvenimo kokybę senatvėje turime pradėti galvoti dar jaunystėje“, – tikina E. Juodžbalienė.
Ligą galima įveikti
Gydytoja pabrėžia dar ir tai, jog tarp kitų mitų apie sveikatą yra ir žmonių įsitikinimas, kad su onkologiniais susirgimais neįmanoma pakovoti. Tad ekspertė pabrėžia, jog be galo svarbu nesusidaryti įspūdžio, kad susirgus gyvenimas baigtas.
Vienas efektyviausių vėžio gydymo būdų yra chemoterapija. Dažnai pacientai jos prisibijo manydami, jog ji taikoma tik nelikus jokios vilties. Tiesa ta, kad ji gerokai sumažina ar išvis panaikina paciento jaučiamus skausmus. Dar svarbiau tai, jog chemoterapija pailgina gyvenimo trukmę ir suteikia didelę galimybę pasveikti.
Gydytoja E. Juodžbalienė ragina žmones nesivadovauti pasenusiais prietarais. Norėdamas apsaugoti sveikatą žmogus privalo atitinkamai elgtis, o susirgęs – nebijoti su vėžiu kovoti.
Nuo ko pradėti?
Pasak E. Juodžbalienės, net medikui sunku per vieną dieną susigaudyti medicininiuose labirintuose. „Pradėkite nuo mitybos ir judėjimo, paskui ir patys daug sužinosite, domėsitės. Šiuo atveju padės mitybos specialistai ir kineziterapeutai, kurie įvardys jūsų problemas ir nubrėš kryptis. Tai labai reikalinga ir jau sergant vėžiu, bus mažiau pašalinių gydymo reiškinių, geresnė gyvenimo kokybė, greitesnė reabilitacija. Kelias link sveiko gyvenimo būdo, gyvenimo kokybės pagerinimo nebus lengvas ir greitas. Jei 30 metų auginai ant savęs kilogramus, jei sąnariai nejudrūs, per savaitę niekas nepasikeis ir nėra tokios tabletės, kuri tai išspręstų. Bet kažkada pradėti reikia, ir tai, garantuoju, pasiteisins. Užsibrėžkite tikslą 3 mėnesius daryti, ką jums pataria specialistai. Pamatysite, kad tai veikia, ir norėsite tęsti toliau“, – pabrėžė gydytoja E. Juodžbalienė.