Utenos rajono Pačkėnų krašto bendruomenė – viena iš tų, apie kurias būtų galima rašyti be galo daug. Ir rašydamas nejučia pats imi stebėtis – nejaugi taip iš tiesų būna? Pokalbis su entuziazmo nestokojančia ilgamete bendruomenės pirmininke Dana Žigiene leidžia įsitikinti – bendruomeninė veikla gali būti labai įdomi ir prasminga.
Netikėtos pareigos
Pačkėnų krašto bendruomenė gyvuoja nuo 2003 m. Jos įkūrimą inicijavo Genė Adomėnienė, tuo metu dirbusi kaimo felčere, aktyviai bendravusi su visais Pačkėnų ir aplinkinių kaimų gyventojais (tokia darbo specifika). Dabar bendruomenė turi 114 narių. Nuo 2005 m. jai vadovauja Dana Žigienė, kilusi iš Suvalkijos, tačiau jau 31 metus gyvenanti Pačkėnuose. Veikli visuomenininkė turi pedagogės pašaukimą – Utenos regioniniame profesinio mokymo centre dirba profesijos mokytoja.
Pašnekovė pasakoja, kad bendruomenės pirmininko pareigos jai buvo netikėtos. 2005 m. atėjusi su drauge į ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą balsų dauguma buvo išrinkta naująja bendruomenės pirmininke, nes buvęs valdybos vadovas Dainius Simuntis išvyko į užsienį. „Iš pradžių patyriau lengvą šoką, o paskui po truputį įsivažiavau, man ėmė patikti ši veikla. Taip ir dirbu iki šiol. Kartais pagalvoju, kad jau reikėtų užsiauginti pamainą“, – šypsosi D. Žigienė.
15 metų gyvuojančios bendruomenės veikla apima daugybę sričių. Organizacija stengiasi atgaivinti, puoselėti kaimo tradicijas, ugdyti žmonių bendruomeniškumą, užsiima gyventojų mokymu, rengia seminarus, susitikimus su įdomiais žmonėmis, teikia pagalbą pagyvenusiems gyventojams, daugiavaikėms šeimoms ar ištikus nelaimei. Taip pat gražina aplinką, viešąsias erdves, organizuoja jaunimo, senjorų ir rizikos grupės asmenų laisvalaikį bei užimtumą, įkurdama būrelius pagal pomėgius, organizuoja šventinius renginius, pažintines keliones, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, organizuoja sportinę veiklą. Stengiamasi stiprinti solidarumo apraiškas, užkirsti kelią socialinės atskirties plitimui, padėti integruotis į visuomenę savarankiško gyvenimo namuose gyvenančioms rizikos šeimoms.
Gražina savo kraštą
Pasak pašnekovės, vienas iš bendruomenės norų ir siekių – kad kaimas būtų tvarkingas, gražus, kad visiems čia būtų gera gyventi.
Itin rūpinamasi svarbių įvykių įamžinimu. Bendruomenės pastangomis pastatytas koplytstulpis, akmuo su Pačkėnų kaimo inicialais, kaimo laikrodis, ąžuolinė skulptūra Lietuvos tūkstantmečiui įamžinti, akmuo svarbiausioms Lietuvos datoms atminti, monumentas „Arklas“ šio krašto žmonių darbštumui įamžinti, šlaite šalia kelio išdėliotas užrašas „Čia mano namai“… Viską sunku ir išvardyti. Ir sustoti neketinama. Štai praėjusį savaitgalį Sporto šventės metu iškilmingai atidengtas Vyčio monumentas.
Pačkėnus puošia ir monumentas Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Ant Lietuvos kontūro užrašyti žodžiai: „Nėra dainos, gražesnės už lopšinę, kurią dainavo supdama mama, nėra šalies, gražesnės už gimtinę, kurios per amžius vardas Lietuva.“
Daugelio minėtų monumentų sumanytojas ir kūrėjas yra Vidmantas Adomėnas – jo dėka Pačkėnai taip pasipuošė.
D. Žigienės teigimu, bene didžiausi bendruomenės darbai – įrengti bendruomenės namai, sporto aikštynas (krepšinio, tinklinio, teniso aikštelės, riedučių takas) ir poilsio parkas.
Pačkėnuose panaikinus pradinę mokyklą liko daug tuščių patalpų, todėl bendruomenė jose stengiasi plėsti savo veiklą. Pavyzdžiui, yra įsirengę sporto salę. Nors dar daug ko trūksta, žiemą gyventojai jau galėjo joje sportuoti. Taip pat turi arbatinę, kurioje vyksta diskusijos, teminiai vakarai, rankdarbių parodos. Gyventojai bei svečiai džiaugiasi ir neseniai duris atvėrusiu Raganų muziejumi.
Bendruomenės aktyvistai nemažai laiko skiria įvairių renginių organizavimui. Pačkėniškiai švenčia Tris karalius, Sekminės, Tarptautinę moters dieną, Motinos dieną, Velykas, Užgavėnes. Organizuoja Derliaus šventę, įvairius teminius renginius, vakarones, susitikimus su įdomiais žmonėmis. Mėgsta ir aktyvias veiklas – organizuoja turnyrus, sportines varžybas, šiemet jau ketvirtus metus rengė vaikų dienos vasaros stovyklą (vyksta visą savaitę), kurios mažieji visada labai laukia.
Pačkėnų laisvalaikio salėje vykdomos įvairios edukacinės veiklos, pavyzdžiui, verbų ir kalėdinių puokščių rišimo, kiaušinių marginimo. Siūloma ir nauja, itin įdomi edukacinė veikla – pano audimas iš žolynų. Pačkėniškiai nėra girdėję, kad kur nors daugiau ši veikla būtų vykdoma. Svarstoma ateityje atidaryti kepyklėlę ir rengti edukacines programas vaikams, o galbūt ir suaugusiesiems.
Norų, planų yra ir daugiau. Kitąmet žadama įkurti Skarelių muziejų, mat šiemet iki XIV Rytų Aukštaitijos regiono bendruomenių sąskrydžio pačkėniškiams pavyko surinkti net 562 skareles, kurias dėvėjo jų močiutės (ši idėja kilo Loretai Mikalauskienei). Buvo pasiektas Lietuvos rekordas – surišta ilgiausia skarelių virtinė, kurios ilgis 622 metrai. Ją laikė 171 žmogus. Šis rekordas bus įrašytas į ketvirtąją Lietuvos rekordų knygą.
Geriausias atlygis – matomi pokyčiai
Bendruomenė dar turi daug minčių, kaip išnaudoti turimas patalpas. Žinoma, tam reikalingos lėšos. Todėl ieškoma idėjų, kaip būtų galima tam užsidirbti.
D.Žigienė tikina, ką ją labiausiai džiugina tai, jog gyventojai ne verkšlena, kad „viskas blogai“, „valdžia nieko nedaro“, „pinigų nėra“ ir pan., o surėmę pečius siekia bendro tikslo. „Bendruomenė be jokio atlygio nuveikia didelius darbus. Bet gal didžiausias atlygis yra, kai matai laimingus aplinkinius, išgražėjusį kaimą, kai tampame žinomi ne tik savo rajone, bet ir plačiau“, – sako pašnekovė.
Bendruomenė savo aktyvumu stebina ir žavi ne tik aplinkinių vietovių gyventojus, bet ir įvairių projektų, konkursų rengėjus. Apdovanojimuose „Lietuvos kaimo spindulys 2016“ buvo nominuota tarp keturių bendruomenių (iš šimto bendruomenių iš visos Lietuvos) jaunatviškiausios bendruomenės kategorijoje. Taip pat dalyvavo „Žinių“ radijo projekte ,,Tai mes“. Buvo sukurtas 40 minučių trukmės reportažas apie Pačkėnus.
Pačkėniškiai nėra uždari – bendrauja su įvairiomis kitomis bendruomenėmis, dalijasi patirtimi. Draugystės ryšiai mezgasi net už Lietuvos ribų. „Pačkėnuose yra viešėję svečiai iš Suomijos, Karelijos krašto, o Genutė Adomėnienė su Utenos VVG buvo išvykusi į Suomiją pasidomėti, kaip jie gyvena ir ką veikia. Palaikom glaudžius ryšius su amerikiete misioniere Juddi Wampler, VšĮ „Gyvenam“ direktore Audra Bareikiene, kurių dėka vyksta vaikų vasaros dienos stovyklos, o mažieji pačkėniškiai sulaukia daug kalėdinių dovanėlių“, – pasakoja D. Žigienė.
Unikalus muziejus
Idėjų nestokojanti Pačkėnų bendruomenė šiemet nustebino nauju sumanymu – įrengė Raganų muziejų. Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje, susilaukęs didelio dėmesio.
Kokia šio muziejaus atsiradimo istorija? „Bendruomenės narė, tautodailininkė Judita Krutoguz jau 30 metų siuva raganas ir jomis prekiauja. Kartą atėjusi pas Loretą Mikalauskienę užsiminė, kad jos namai pilni raganų, mažai vietos ir jai norėtųsi kur nors jas „įkurdinti“, kad jas galėtų pamatyti daugiau žmonių. Taip ir kilo idėja įkurti muziejų“, – pasakoja D. Žigienė. Pasak jos, įtakos šiam sprendimui turėjo ir Bajorų kaime gyvenančių lėlininkių, su kuriomis artimai bendraujama, pavyzdys – jos yra įkūrusios lėlių muziejų.
Raganų muziejus buvo atidarytas liepos 13-ąją. Jau dabar sulaukiama nemažai skambučių iš mokyklų, darželių ir pavienių lankytojų. Jame netgi užsisakoma švęsti gimtadienius, atvažiuoja ištisos šeimos. Lankytojams sekama „Smėlio pasaka“, vyksta burtai, rengiamos raganos vaišės. Vėliau planuojama organizuoti daugiau edukacinių veiklų.
Pačkėnų bendruomenė galėtų būti puikus pavyzdys daugeliui jaunų bendruomeninių organizacijų. Vargu ar šiandien kam nors kiltų abejonių dėl jos reikalingumo. „Mes net neįsivaizduojame, kaip atrodytų Pačkėnai, jei nebūtų bendruomenės. Kiek daug sutvarkyta apleistų vietų, naujam gyvenimui prikelta buvusi mokykla-darželis, kuri daug metų buvo namas-vaiduoklis, įrengtas modernus sporto aikštynas, poilsio parkas, atlikta daug kitų darbų“, – bendruomenės veiklos rezultatais džiaugiasi D. Žigienė.
Kuo ypatingi Pačkėnai?
Bendruomenės pirmininkė pateikia nemažai netikėtų faktų apie savo gyvenamą kraštą. Įdomu tai, kad Pačkėnų kaimas yra itin jaunas – jam tik 60 metų. Gyventojų amžiaus vidurkis – apie 45 metus. Pasak jos, čia gyvena labai daug aktyvaus, darbštaus jaunimo. Kasmet, o kartais ir kelis kartus per metus Pačkėnus ,,aplanko gandrai“. Vietinių čia nedaug, dauguma gyventojų yra suvažiavę kone iš visos Lietuvos – Žemaitijos, Suvalkijos, Aukštaitijos, tik dzūkų kol kas nėra.
D.Žigienė apgailestauja, kad Pačkėnuose nėra nei bažnyčios, nei pradinės mokyklos, darželio, tačiau džiaugiasi, kad kaimas vis didėja ir plečiasi. Nors Pačkėnai negali pasigirti ilgametėmis tradicijomis, turtinga istorija, savitais papročiais, įžymiais kraštiečiais, tačiau dabartiniai gyventojai pamažu visa tai kuria, augina, puoselėja.
„Turime jau išaugintus muzikantus – smuikininkę Tiliją Kazickaitę, Joną ir Svajūną Ilčiukus, kurie nepaleidžia armonikos ir akordeono iš rankų – beveik kiekvieną savaitgalį dalyvauja įvairiuose renginiuose. Turime ir galbūt būsimą įžymų architektą Vytautą Trinkūną, kuris užsibrėžto tikslo siekė nuo mažumės (baigė dailės mokyklą, važiuodavo į plenerus, parodas), baigė dailės akademiją, o dabar dirba Vilniuje. Taip pat turime gerų krepšininkų, kurie gina ir rajono garbę įvairiose varžybose“, – talentingu, darbščiu Pačkėnuose užaugusiu jaunimu džiaugiasi D. Žigienė.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo