Minint Pasaulinę vandens dieną (kovo 22 d.) projektas „Sveikatiada“ kasmet kovą skelbia vandens mėnesiu ir ragina mokyklas daugiau dėmesio skirti informacijai apie vandens svarbą ir naudą. Šiemet vandens dienos progai minėti skirtas „Sveikatiados“ idėjų ir veiklų pasiūlymas jau išplatintas daugiau nei 530 projekte dalyvaujančių mokyklų. Kokius pagrindinius faktus apie vandenį turėtų žinoti moksleiviai ir jų tėvai? Į šį klausimą atsako specialistai.
Fiziškai aktyviems vaikams – daugiau nei 8 stiklinės vandens
Pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sveikos mitybos piramidę, rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 8 stiklines vandens per dieną. „Jeigu vaikas ar paauglys fiziškai labai aktyvus, lanko papildomus sporto būrelius, šokius ar tiesiog aplinkos temperatūra yra aukšta, išgerti vandens rekomenduojama dar daugiau. Ta pati taisyklė galioja ir užklupus pavasarį dažnoms viršutinių kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijomis“, – sako Evelina Cikanavičiūtė, „Žolyno“ poliklinikos gydytoja dietologė.
Saldieji gėrimai – maistas
Dažnai manoma, kad vandenį gali pakeisti saldieji gėrimai, vaisių sultys. Pasak mokslininkų, visi skysčiai, kurie turi kalorijų, yra maistas. Troškuliui malšinti turėtų būti vartojamas tik grynas vanduo, kuris kalorijų neturi. Būtent šių produktų pasirinkimas vietoje įprasto vandens siejamas su didesniu svoriu, prastesniais dietos įpročiais, mažesniu fiziniu aktyvumu, didesne būsimų lėtinių ligų rizika.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir ,,Maisto bankas“ 2013 m. atliko 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių anketinį tyrimą 52-ose „Sveikatiados“ projekte dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Jo duomenimis, kasdien geriamąjį vandenį geria tik 60,4 proc. moksleivių. Kiti renkasi saldžiuosius gėrimus, kavą, arbatą arba gazuotą mineralinį vandenį.
Kokį vandenį rinktis?
Minėto tyrimo duomenimis, kas penktas mokinys kasdien geria gazuotą, o tik 16,3 proc. mokinių – negazuotą mineralinį vandenį.
„Nuolat gerti tokio vandens nerekomenduojama, nes per didelis mineralų kiekis taip pat gali sutrikdyti normalias fiziologines organizmo reakcijas. Stiprios mineralizacijos vanduo yra rekomenduojamas, jeigu vaikas daug prakaituoja dėl fizinio krūvio, karštos aplinkos temperatūros ar dėl ligos vemia, viduriuoja. Normaliomis sąlygomis, kai vanduo iš čiaupo neskanus, patariama rinktis silpnos mineralizacijos mineralinį vandenį, stalo vandenį arba patikrinto šaltinio šviežią vandenį“, – patarimais dalijasi E. Cikanavičiūtė.
Mūsų šalyje tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra vertinama gana gerai. Tačiau penktadalis Lietuvos gyventojų maistui ruošti vartoja šulinių vandenį. „Deja, gruntinį (šachtinių šulinių) vandenį vartoti nėra visiškai saugu. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. tirtų šulinių užteršta mikrobais, o 30–50 procentų šulinių yra užteršti nitratais. Vandens išvaizda gali būti apgaulinga: skaidrus, bekvapis vanduo nebūtinai yra saugus, todėl jeigu vartojate vandenį iš šulinio, vertėtų jį ištirti“, – pataria Ilona Drulytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mitybos skyriaus vedėja.
Edita Liutkuvienė, Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos pavaduotoja, aktyvi projekto „Sveikatiada“ ambasadorė pasakojo, kad su atsiųsta programa mokytojai jau susipažino: „Kiekvienos klasės vadovas jam tinkamą medžiagą apie vandenį integruoja į pasaulio pažinimo pamokas arba kalba ta tema per klasės valandėles.“
„Sveikatiados“ vandens programos tikslas – padėti projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojams ieškant įdomių ir išradingų būdų vaikams kalbėti apie vandens svarbą mitybai ir mūsų aplinkai. Projekto koordinatorė Eglė Maliukevičiūtė atskleidė: „Mūsų komandos kurtame pasiūlyme – ne tik naudingi patarimai, bet ir smagūs žaidimai, viktorinos įvairaus amžiaus moksleiviams, kurie turėtų padėti geriau įsiminti žinias. Siekiame, kad vaikai domėtųsi ne tik vandens vartojimu, bet ir efektyviu jo naudojimu buityje.“