Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais. Kai kurie netgi matė juos ištisus metus, o galbūt ir beveik visą savo gyvenimą, jei į šeimą atvyko vos gimę pirmo ar antro karantino metu. Tačiau Vyriausybei palaipsniui laisvinant karantino sąlygas koreguojasi ir, rodos, jau įprastu tapęs „gyvenimo iš namų“ ritmas. Veterinarijos gydytojai sako, kad staigus nuolatinio kontakto su šeimininku nutraukimas gali turėti įtakos augintinio emocinei būklei. Svarbu augintinius nuolat dresuoti ir pratinti pabūti vienus ilgesnį laiką, kad šeimininkams sugrįžus į darbus gyvūnai patirtų kuo mažiau streso.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Karantino laikotarpis ne kartą buvo įvardytas kaip augintinių aukso amžius – valandų valandas jie galėdavo būti drauge su savo šeimininkais. Tačiau veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė perspėja, kad po daugybės dienų, praleistų kartu su savo šeimininkais, augintinis praranda įgūdį būti vienas. Todėl keturkojų šeimininkams staiga nustojus dirbti iš namų gyvūnas nesugeba to suprasti, patiria stresą, nes iki tol jam ilgą laiką neteko susidurti su tokia situacija.
„Augintinis, kuris nuolat būna kartu su šeimininku, jaučiasi labai laimingas iki tol, kol yra paliekamas vienas. Prieraišūs gyvūnai, ypač šunys, palikti namuose nemoka būti savarankiški ir netgi gali patirti nerimo priepuolius. Dėl šios priežasties augintinis įtampą išreiškia vokaliai, ima dažniau loti ar cypti. Taip pat iš baimės augintinis gali prišlapinti namuose, imti elgtis destruktyviai, gadinti daiktus juos draskydamas ar grauždamas, tapti neėdrus“, – apie simptomus pasakoja I. Plungytė.
Sudėtingiausia jauniems augintiniams
Kalbėdama apie gyvūnų prieraišumą prie šeimininko, specialistė pastebi, kad labiausiai dėmesį į savo augintinį vertėtų atkreipti tiems, kurie mažąjį keturkojį draugą įsigijo tik pirmojo karantino metu, nes šiems gyvūnams didžiąją dalį laiko kol kas teko praleisti drauge su savo šeimininku.
„Didelę įtaką augintinio emocinei sveikatai daro gyvūno amžius. Jeigu jis yra vyresnis, tikėtina, kad dar prieš karantiną jis praleisdavo nemažai laiko vienas. Tokiems gyvūnams išbūti ištisas dienas namuose vieniems nėra sudėtinga, o ir į ankstesnę rutiną jiems grįžti bus lengviau dėl jau anksčiau pradėto formuoti įpročio pabūti vienam. Vis dėlto, jei kalbame apie jaunus šunelius, kurie galbūt dar tik buvo paimti karantino metu ir nebuvo palikti vieni ilgesniam laikui, tai jiems buvimas ištisą dieną vieniems gali kelti nemažai streso“, – sako veterinarijos gydytoja.
Svarbus auklėjimas ir gyvūno užimtumas
Norint turėti emociškai stabilų gyvūną, I. Plungytės teigimu, jį reikėtų treniruoti kasdien. Vienas iš būdų – stengtis tam tikrais intervalais palikti gyvūną aptvare, narve arba kitame kambaryje, kad augintinis po truputį priprastų būti ne su šeimininku. Anot pašnekovės, ne mažiau svarbu prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui leisti gyvūnui išsikrauti. Tam puikiai tiks ilgi pasivaikščiojimai lauke arba ilgesnės žaidimų sesijos su šeimininku.
„Turėdamas mažiau energijos gyvūnas greičiau nurimsta ir užmiega, todėl išsiskyrimas su šeimininku savaime yra lengvesnis ir kelia mažiau streso. Prieš išeinant į darbą arba grįžus iš jo, augintinį taip pat galima palepinti ilgo graužimo natūraliais skanėstais, tokiais kaip, pavyzdžiui, triušių ausys, taip pat specialiais žaislais, į kuriuos galima prikišti skanėstų, arba interaktyviais žaislais. Tačiau reikėtų neduoti tų žaislų, kurie būna gaunami įprastu metu, šeimininkui esant namuose. Šuo turėtų atskirti, kuris žaislas duodamas esant tik tam tikrai progai. O kačių šeimininkams gali padėti draskyklės, leidžiančios katei laipioti keliais aukštais ir pažaisti su jose integruotais saugiais žaislais“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Ieškantys papildomų priemonių stresui malšinti gali išbandyti šalavijų ar levandų eterinius aliejus, kurie turi raminamųjų savybių. Kelis lašus eterinio aliejaus pakaks įlašinti į kambaryje esantį difuzorių. Veterinarijos gydytojos teigimu, taip pat puikiai tinka antkakliai su eteriniais aliejais, kurių skleidžiamas kvapas gali padėti stabilizuoti gyvūno nervinę sistemą.
Žalingų įpročių keitimas
I. Plungytė primena, kad nerimas bei įtampa gali paskatinti augintinius elgtis destruktyviai. Pavyzdžiui, katės, likusios vienos namuose, yra labiau linkusios tenkinti savo natūralų instinktą – draskymą bei karstymąsi, o šunys – graužimą. Dėl šių priežasčių gali nukentėti baldai ar kiti namuose esantys daiktai.
„Vis dėlto, jeigu grįžę namo randate apdraskytą ar apgraužtą turtą, galima naudoti nuo tam tikrų daiktų atpratinančias arba prie jų pripratinančias priemones. Atpratinančios priemonės skleidžia augintiniams nemalonų kvapą, todėl gali padėti atpratinant keturkojį graužti bei draskyti baldus. Ir atvirkščiai – pripratinimui skirtos priemonės skleidžia augintinį viliojantį aromatą. Tai gali tapti sprendimo būdu, jei, pavyzdžiui, norite, kad katė užuot laipiojusi ant spintelių ar draskiusi baldus rinktųsi draskyklę“, – apie priemonių naudą keičiant žalingus įpročius kalba veterinarijos gydytoja.