Panikos atakos ištiktas žmogus beveik neabejoja – stoja širdis. Tik vėliau, gydytojams patvirtinus, kad pavojaus gyvybei nėra, ieškoma tikrųjų šios būklės priežasčių. „Panikos atakos, nors sudėtingos, jose matau didelę prasmę. Jų dėka turime neišvengiamai sustoti ir apsidairyti, kokį gyvenimą gyvenam. Galbūt ne savo?“ – klausia psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas.
Ieško širdies gydytojo
„Panikos ataka yra staigus ir intensyvus nerimo bei baimės priepuolis, kuris dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, kvėpavimo sunkumai“, – sako E.Siudikas.
Kodėl žmogus pirmiausia įtaria kūno ligą, aiškina JAV Pietų metodistų (angl. Southern Methodist) universiteto psichologė Alicia Meuret. Anot jos, iš trylikos panikos ataką apibūdinančių simptomų didžioji dalis yra fiziniai. Psichologiniai simptomai tėra trys – nerealumo pojūtis, baimė prarasti kontrolę ir baimė mirti. Pacientams atrodo akivaizdu, kad sutriko sveikata, tad ir pagalbos skubama ieškoti ne pas psichoterapeutą. Amerikiečių mokslininkų apžvalga rodo, kad iki ketvirtadalio dėl krūtinės skausmo į priėmimo skyrių atvykstančių pacientų iš tiesų patiria panikos sutrikimą.
Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei devyniems iš dešimties tokių pacientų panikos sutrikimas taip ir lieka nenustatytas: širdies ligos neradę medikai juos išleidžia namo, o tikroji simptomų priežastis lieka neįvardyta. Žmogus grįžta sužinojęs, kad širdis sveika, tačiau taip ir nesupratęs, kas jam nutiko.
Suprasti trukdo ir tai, kad priepuolis dažnai užklumpa, rodos, be jokios aiškios priežasties – ilgą laiką taip manė ir patys mokslininkai. Šį įsitikinimą paneigė A.Meuret tyrimas, kurio metu 43 panikos sutrikimą turintys asmenys kasdienybėje buvo stebimi nešiojamais prietaisais. Paaiškėjo, kad likus valandai iki priepuolio bangomis ima svyruoti jų širdies ritmas ir kvėpavimas. Šie pokyčiai pernelyg nežymūs, kad juos būtų galima pajusti, todėl žmogui atrodo, kad panikos ataka prasideda netikėtai.
Neatlaiko savo vaidmenų
Nors kūnas reaguoja pirmas, priežasčių E.Siudikas siūlo ieškoti giliau. Anot psichologo, panikos atakos dažnai kyla tuomet, kai žmogus susiduria su esminiais egzistenciniais iššūkiais – mirtimi, laisve, vienatve ar prasmės paieškomis. Tokiomis akimirkomis jam ima atrodyti, kad jis prarado gyvenimo kontrolę arba kad nebeliko nieko, kas galėtų apsaugoti nuo nenuspėjamų ateities įvykių.
Kasdienybėje tai pasireiškia paprasčiau – žmogus tiesiog nebeatlaiko jam tenkančių vaidmenų naštos.
„Mūsų kasdienė gyvenimo struktūra dažnai grindžiama tam tikrais socialiniais vaidmenimis, tokiais kaip tėtis, mama, sūnus, žmona, vyras, draugas, vadovas ar pavaldinys. Kuomet žmogus nesupranta šių vaidmenų arba nejaučia juos atliekantis tinkamai, tai gali sukelti jausmą, kad jis netinkamai susitvarko su savo gyvenimu“, – aiškina psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas.
Pavyzdžiu jis renkasi motinystę: „Mama gali patirti didelį spaudimą dėl noro būti geriausia mama, bet ji gali jausti, kad nepajėgia tai pasiekti. Tokiais atvejais ji gali susidurti su dideliu stresu, kuris gali išprovokuoti panikos atakas. Tuo pačiu principu, žmonos ar vyrai gali jaustis nesugebantys atitikti partnerio lūkesčių ir reikalavimų, o to gali sukelti didelį nerimą.“
Situaciją dar labiau apsunkina išorinės aplinkybės. „Žmonių pastangos atitikti socialinius vaidmenis gali susilpnėti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ekonominio spaudimo arba emocinio streso. Visa tai gali sustiprinti panikos atakų riziką, nes asmuo gali jaustis nepajėgus deramai išspręsti problemas ar susidoroti su savo emocinėmis reakcijomis“, – sako E.Siudikas.
Ieško ne tik ramybės
Panikos sutrikimas gydomas sėkmingiau nei dauguma kitų psichikos sveikatos sutrikimų – pagerėjimo sulaukia apie 80 proc. pacientų. Daugiausia įrodymų yra surinkusi kognityvinė elgesio terapija. Jos metu bauginantys pojūčiai sukeliami sąmoningai: prižiūrimas terapeuto žmogus tyčia dažniau kvėpuoja, sukasi ant kėdės ar kvėpuoja per šiaudelį ir taip įsitikina, kad nieko baisaus nevyksta. Sunkesniais atvejais skiriama ir vaistų – dažniausiai antidepresantų.
Aiškindamas, kaip vyksta pats gijimo procesas, E.Siudikas išskiria kelis žingsnius. Pirmasis jų – atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta paties priepuolio metu.
„Psichoterapeutas padeda klientui padidinti sąmoningumą savo jausmams, mintims ir kūno pojūčiams panikos atakų metu. Tai padeda žmogui geriau suprasti savo reakcijas ir jas valdyti“, – sako jis.
Antrasis žingsnis – įvertinti, kas vyko iki priepuolio. „Panikos atakos dažnai atsiranda dėl permainų gyvenime, tokių kaip darbo keitimas, santykių problemos ar kitos stresinės situacijos“, – vardija psichoterapeutas.
Anot jo, terapijoje kartu ieškoma ir būdų, kaip prie tų permainų prisitaikyti: „Terapeutas gali padėti klientui identifikuoti gyvenimo iššūkius, kurie gali būti susiję su baimės priepuoliais, ir kartu ieškoti konstruktyvių būdų, kaip su jais susidoroti.“
Vis dėlto vien suvaldyti simptomų, specialisto įsitikinimu, nepakanka. „Kad nerimas būtų mažesnis, svarbu matyti kryptį, kuria gyvenime judam“, – sako E.Siudikas.
Trečiasis, svarbiausias žingsnis – grįžti prie prasmės bei vertybių klausimų: „Kuo vidumi jausitės tvirtesni, geriau suprasite kas esate ir apie ką yra šis gyvenimas – tuo jausitės laisviau ir stabiliau.“
Komentaras
Panikos ataka ar širdis?
Jauno žmogaus dusulys, širdies plakimas ir spaudimas krūtinėje dažnai palaikomas stresu ar panikos ataka. Kaip jas atskirti, aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas Robertas Pranevičius:
– Panikos atakos metu skausmas dažnai būna aštrus, duriantis ar deginantis ir sutelktas vienoje vietoje. O, tarkime, miokardo infarkto atveju skausmo pobūdis dažnai apibūdinamas kitaip – kaip deginantis, spaudžiantis, plintantis. Pacientai jį neretai apibūdina kaip „sunkumą“ ar „akmenį“ ant krūtinės. Toks skausmas dažniau plinta į kairę ranką ar abi rankas, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
Panikos priepuolis paprastai prasideda staiga, ramybės būsenoje, pasiekia piką per maždaug 10 minučių ir nusilpsta per pusvalandį, o širdies problemų požymiai savaime dažniausiai nepraeina – jie dažnai būna susiję su fiziniu krūviu. Panikos simptomai gali palengvėti pakeitus kvėpavimą ar nukreipus dėmesį, o širdies simptomams tai įtakos neturi.
Svarbu pabrėžti, kad net ir gydytojams neretai nėra lengva iš karto atpažinti ir atskirti šias dvi būkles. Todėl įvertiname širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o galutinai ją patvirtiname arba paneigiame kraujo ir (ar) vaizdiniais tyrimais. Todėl bet kokį netikėtą, nepaaiškinamą krūtinės skausmą vertėtų pirmiausia vertinti kaip galimai kardiologinį ir kreiptis skubios pagalbos.
Kaip padėti sau panikos atakos metu
Svarbiausia žinoti: tai praeis. Panikos ataka retai trunka ilgiau nei 20 min., o palengvinti savijautą tuo metu galima keliais būdais.
Kvėpavimas tiesiogiai susijęs su nervų sistema, todėl jį sulėtinus nurimsta ir kūnas. Pajutę artėjančią paniką, išbandykite „kvėpavimo dėžutės“ metodą: 4 sek. įkvėpkite, 4 sek. sulaikykite orą, 4 sek. iškvėpkite ir vėl 4 sek. sulaikykite. Pakartokite kelis ciklus. Svarbu kvėpuoti ne giliau, o lėčiau – gilūs įkvėpimai pojūčius dažniausiai tik sustiprina.
Suskaičiuokite 5 daiktus, kuriuos matote, 4 garsus, kuriuos girdite, ir 3 dalykus, kuriuos galite paliesti. Tai sugrąžina į „čia ir dabar“.
Įtempkite vieną raumenų grupę, pavyzdžiui, pečius, kelias sekundes palaikykite ir atleiskite. Taip pereikite visu kūnu.
Kilus mintims „nutiks kažkas blogo“ ar „prarandu kontrolę“, pabandykite jas atpažinti kaip pačios panikos dalį ir pasakyti sau: „Tai tik panika. Ji praeis. Aš saugus (-i).“
Žingsnis po žingsnio:
1. Prisiminkite, kad tai panikos ataka.
1. Kvėpuokite lėtai, ilgiau iškvėpdami.
2. Nukreipkite dėmesį – skaičiuokite, lieskite, pajudėkite.
3. Priminkite sau, kad tai praeis.