Rugsėjo 7 dieną Ignalinos krašto muziejuje atidaryta dailininkės-tekstilininkės Reginos Sipavičiūtės darbų paroda. Autorę sveikino ir už Ignalinai dovanotas gražias akimirkas dėkojo savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Kindurys, muziejaus direktorė Vida Beržinienė. Muzikos kūrinį visiems susirinkusiesiems dovanojo Ignalinos muzikos mokyklos mokinė, mažoji smuikininkė Monika Sapiegaitė. Menininkė labai džiaugėsi šiltu jos ir darbų priėmimu, dėkojo už pagalbą atvežant darbus ir sakė, kad jai labai malonu rengti parodas nedideliuose miesteliuose. „Viliuosi, kad galbūt ką nors šie darbai sudomins, galbūt jaunimas užsidegs noru dirbti tekstilės srityje“, – kalbėjo R. Sipavičiūtė.
Iš Ukmergės kilusi Vilniaus dailės akademijos profesorė, ilgametė Tekstilės katedros vedėja savo meninį talentą ryškiausiai išplėtojo kurdama gobelenus. Tikrai įspūdingi, monumentalūs jos darbai puošia Lietuvos Respublikos Seimo ir Klaipėdos santuokų rūmus, Konstitucinio Teismo, Kupiškio savivaldybės, kai kurių verslo įmonių patalpas. Nuo 1967 metų R. Sipavičiūtė dalyvauja įvairiose dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengusi penkias personalines parodas.
Ignalinoje atidarytoje parodoje eksponuojamos menininkės autorine technika sukurtos nuostabios aplikacijos. Vienos jų primena lietuvių liaudies lobynuose išsaugotus skiautinius, kitos – sudėtingus ir spalvingus vitražus, paveikslus. Iš atskirų segmentų derinant šiltas spalvas ir atspalvius sudėliojami ramūs ir jaukūs, gerus jausmus kuriantys ir netgi kažin kokią būties paslaptį saugantys vaizdai („Rytas“, 2008; „Langas“, 2010; „Vieversio diena“, 2012), įdomūs liaudiški vertikalūs siluetai („Verbų“ ciklas). Juos papildo kiauraraštės aplikacijos, sudėliotos iš vienodo dydžio kvadratėlių, kurių kiekvienas – tarsi mažas kūrinėlis. Autorė mielai papasakojo, kaip ji kuria tuos kvadratėlius, kaip išgauna skirtingus raštus, kaip ant jų vyniodama skirtingus siūlus kuria sudėtingą ornamentą. Į parodą susirinkusieji buvo maloniai nustebinti, sužavėti. Vieni panašius darbus jau įsivaizdavo savo interjeruose, kiti atskiras detales tarsi pamatė ant drabužių.
Pasakodama apie savo kūrybinį kelią, R. Sipavičiūtė užsiminė, kad net 27-erius metus dirbo muziejininke ir ši patirtis padėjo geriau suvokti liaudies kūrybos vertę. Moteris yra kūrusi tautinius drabužius, jai tekę nemažai bendrauti su vitražistais, architektais. Parodos atidarymo Ignalinoje iniciatorė buvo menininkė ir gera bičiulė Jolanda Raupelytė. Ji labai džiaugėsi visais darbais ir gyrė menininkės talentą bei ypatingą kruopštumą.
Dailininkė savo technikos moko studentus, tačiau, kaip ji pasakojo, jaunieji tekstilininkai atlieka privalomas užduotis ir vėliau patys ieško savo kelių, nori kažką patys atrasti. Profesorės patirtis ir žinios apibendrinti jos parengtoje knygoje „Aplikacijos pagrindai“ (2008). „R. Sipavičiūtė – aplikacijos virtuozė, ištobulinusi rankdarbiais laikytą atlikimo būdą iki meniškų tekstilės kompozicijų, įrodžiusi, kad aplikacijos technika galima kurti sudėtingus ir monumentalius kūrinius. Iš spalvoto veltinio gabalėlių sukurtų aplikacijų meistrystė grįsta ne vienus metus trukusiais ieškojimais ir autoriniais atradimais – kiekvienos detalės dažymu rankomis tik autorei žinomais būdais, po to juvelyrišku įsiuvimu į audinio visumą, kontūro formavimu preciziškais dygsniais“, – apie menininkės talentą rašo menotyrininkė dr. Lijana Natalevičienė.
Parengė Lina Kovalevskienė