Suvažiavimai, ypač kai susirenka atstovai iš 21 šalies, praplečia dalyvių akiratį. Tuo dar kartą įsitikinau Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) šalių pirmininkų suvažiavime Klaipėdoje (liepos 8–9 dienomis) atstovaudama JAV LB Krašto valdybai. Prisiminiau Rimo Vėžio eilėraštį: ,,Nematei? Na matai, o manei, kad jau viską matei.“ Mat Airijos LB atstovas pasakė, jog Airijoje lietuvių bendruomenei lietuvybės puoselėti nereikia. Dubline lietuviai turį 30 parduotuvių, mechaninių dirbtuvių, kirpyklų, kepyklų, grožio salonų, be to, šiemet Airijos lituanistinės mokyklos ketvirtos ir penktos klasių lietuviukai Lietuvos egzaminus išlaikė geresniais pažymiais negu Lietuvoje.
Vis dėlto kitose šalyse lietuvybės puoselėjimas ir paveldo perdavimas naujajai kartai ir toliau lieka pagrindiniu LB uždaviniu.
Iš pranešimų paaiškėjo, kad plačiausią veiklą išvysčiusi yra JAV LB. Kanados LB išsiskiria bendravimu su latviais, estais ir su kitos kilmės kanadiečiais, kai iškyla su Lietuva, Latvija ir Estija susijusių reikalų.
Rusijos atstovas džiugino savo energingu patriotizmu. Jo pastangomis (,,Niekas neatsiranda iš oro!“) Rusijoje 96 lietuvių bendruomenės nariai prenumeruoja ,,Pasaulio lietuvį“. Sužinojus, kad daugumoje šalių šio spalvingo, įvairių šalių LB veiklą pristatančio žurnalo neprenumeruoja niekas, o kai kuriose tėra vienas prenumeratorius (pvz., Jungtinėje Karalystėje) ar tik keli, Rusijos LB gausus ,,Pasaulio lietuvio“ prenumeratorių skaičius tik dar kartą priminė, kiek daug atsidavęs žmogus gali atlikti. JAV yra 103 šio žurnalo prenumeratoriai, Kanadoje – 19.
Lietuvos valdžiai suvažiavime atstovavo Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė. Ji užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius lietuvius pavadino ,,Lietuvos šeima, kuri nuolat kinta“, ir priminė, kad, kaip ir šeimos nariai, turime vieni kitiems padėti. Užsienyje gyvenantys lietuviai gali informuoti gyvenamosios šalies visuomenę apie Lietuvą, profesionalai gali tapti jaunų profesionalų Lietuvoje mentoriais, galima užsienio šalyse ieškoti Lietuvai investuotojų, PLB galėtų daugiau bendrauti su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis.
G. Damušytė pranešė, kad Lietuvos valdžia dabar rems stambesnius užsienyje gyvenančių lietuvių projektus. Vieno asmens projektui bus skiriama nuo 1 000 iki 3 000 litų, bendrai paraiškai iš kelių šalių – 5 000–15 000 Lt, o jei prie projekto dirbs trys ar daugiau šalių, bus galima sulaukti 7 000–70 000 Lt paramos, pvz., 2018 metais vyksiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.
G. Damušytė patvirtino, kad užsienyje gimusiems Lietuvos piliečių (ar piliečio) vaikams yra galimybė neprarasti Lietuvos pilietybės. Jaunuoliui, kuris gimdamas įgijo JAV pilietybę, suėjus 21 metams reikia rinktis, ar būti Lietuvos, ar JAV piliečiu. Įstatymo pataisa ,,leistų pasirinkimą nukelti per kelias kartas“. PLB vadovybė šią galimybę atmetė, nes pataisa nebūtų taikoma kito krašto pilietybę priėmusiems tėvams. Diskusijų šiuo klausimu suvažiavime nekilo.
Kancleris D. Numgaudis kalbėjo apie Lietuvos paramą užsienio lietuvių švietimui per ,,Draugystės tiltą“ (lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimus Europoje), mokymo priemonių finansavimą, netgi mokyklų išlaikymą Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt. Šių metų spalio mėnesį Lietuvoje rengiami kursai užsienio lietuviškos spaudos darbuotojams, formuluojama galimybė įskaityti mokytojavimo lituanistinėje mokykloje stažą. Valdžia ir Lietuvoje, ir užsienyje pirmokams išduoda į tikrą pasą panašų Lietuvos pasą. Jame yra pirmoko asmeninė informacija, Lietuvos himnas, Lietuvos istorijos datos ir kt. Gavę tokį pasą vaikai pasijaučia Lietuvos piliečiais.
Klaipėdos meras PLB suvažiavimo dalyviams dovanojo pasiplaukymą Klaipėdos uoste. Mūsų gidas buvo uosto direktorius. Jis yra aplankęs daugybę uostų, tarp jų ir JAV, ir priėjęs prie išvados, jog uostų technikos srityje Klaipėdos uostas yra tarp pirmaujančių uostų pasaulyje. Prekiniai laivai jau dabar atplaukia į Klaipėdą iš viso pasaulio, o netrukus (pagilinus dugną) galės atplaukti patys didžiausi prekiniai laivai. Uoste dirba 23 000 žmonių, mokomi jūrininkai. Per metus į uostą atplaukia 62 kruiziniai laivai.
Klaipėdos smagusis meras (,,Daug keliaujam, daug mokomės!“, ,,Visada galima geriau!“) suvažiavimo dalyviams surengė ir priėmimą senamiestyje. Gražiai atnaujinta salė, folkloro grupė, skanus maistas ir staigmena – meras trimitu užgroja Louiso Armstrongo dainą. Ne tik trimitavo, bet ir Satchmo balsu dainavo. Priedainius traukėme visi.
Suvažiavimą baigėme Kristijono Donelaičio vakaru su žodžio, balso ir instrumentų menininkais. Po širdį gaivinančios programos dainavome. Vienas iš atlikėjų prisiminė, kaip Amerikoje po programos žmonės lietuviškas dainas dainavo iki paryčių, o Lietuvoje tiek lietuviškų dainų žmonės nebemoka. Buvo gera, kad būdami toli nuo Lietuvos išsaugojome ir perduodame tautos dainų paveldą.
Parengė Elona Vaišnienė, JAV LB Krašto valdybos atstovė PLB suvažiavime