Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai, yra daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti.
Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o užsiimdamas aktyvia fizine veikla – net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio, negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra didesnės. Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko.
Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.
Oro tarša ir galima jos įtaka
Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko, vadinasi, tiek laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Perdirbtame ore, ypač jeigu kalbame apie įprastą ventiliacijos sistemą, kaupiasi dulkės, pelėsis, bakterijos, virusai, cigarečių dūmai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai naudojant tą patį orą, vis didėja. Tai pamažu daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Mes metų metus galime nepajusti tikrosios organizmui padarytos žalos.
Oro taršos lygis patalpose gali būti gerokai didesnis nei lauke. Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.
Ilgai būdamas užterštose, nevėdinamose patalpose žmogus gali jausti įvairių negalavimų: galvos, akių, nosies skausmus, taip pat gali skųstis gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu ar niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Dažnai šie simptomai dingsta žmogui išėjus iš užterštos patalpos.
Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, koncentracija patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus tam tikram laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti.
Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi tekėti iš švarių patalpų ar lauko į ne tokias švarias patalpas. Paprasčiausias ir pakankamai veiksmingas gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.
Įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas svarbu atidžiai parinkti patalpų vidaus apdailos medžiagas. Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir pačios sveikiausios. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami juos gaminant. Rekomenduotina rinktis sienų apmušalus, kuriuos gaminant nebuvo naudojamas PVC. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų ,,kvėpuoti“ – tada jose nesiveis pelėsiniai grybai. Patartina rinktis langų užuolaidas iš natūralių audinių: lino, medvilnės, šilko.
Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai. Ant patalpų sienų taip pat atsiranda tamsių dėmių, jos ilgainiui išplinta. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Šie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi kancerogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, ir sergantieji kvėpavimo sistemos ligomis.
Patarimai
Palaikyti grindų švarą. Įvairios cheminės medžiagos namuose gali kauptis ir išlikti dešimtmečius. Kambarius siurbiant su HEPA filtrą turinčiais siurbliais galima sumažinti įvairių kenksmingų medžiagų koncentraciją. Plaunant grindis, t. y. valant drėgnai, galima surinkti dulkes, kurių nesugeba „sugaudyti“ dulkių siurblys.
Palaikyti tinkamą drėgmės lygį namuose. Dulkių erkutėms ir pelėsiams patinka drėgmė. Palaikydami pastovią 40–65 proc. drėgmę galite kontroliuoti juos ir kitus alergenus. Tam rekomenduojama naudoti drėgmės rinkiklius ir oro kondicionierius. Pastarasis taip pat sumažina ir patalpose esančių žiedadulkių kiekį.
Be to, norint palaikyti namie optimalią drėgmę, patariama:
Gaminant maistą, įjungti kvapų gėriklį ar praverti langą, o besimaudant praverti ventiliacijos angas. Nakčiai palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų vonios kambaryje esanti drėgmė.
Neperlaistyti augalų.
Jei įmanoma, skalbinius džiovinti ne kambariuose.
Nerūkyti namie. Cigarečių dūmuose yra per 4000 įvairių cheminių medžiagų. Pasyvusis rūkymas padidina vaikų riziką sirgti ausų ir kvėpavimo takų infekcijomis, astma, vėžiu ir staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkaliams ši priklausomybė gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemų, širdies veiklos sutrikimų.
Vengti sintetinių oro gaiviklių. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetinių aromatų prisotinti valikliai į orą išskiria šimtus cheminių medžiagų, kurios nepadidina švaros namie. Be to, šios cheminės medžiagos dažniausiai nenurodomos etiketėse, nors neretai būna toksiškos. Todėl rekomenduojama:
Rinkitės bekvapes skalbimo priemones arba tas, kurių sudėtyje yra natūralių kvapiųjų medžiagų.
Rinkitės švelnesnius valiklius be dirbtinių kvapiųjų medžiagų.
Nebenaudokite aerozolių: dezodorantų, plaukų purškiklių, valiklių ir oro gaiviklių.
Valydami namus praverkite langus, tegul patalpos išsivėdina ir jose nesikaupia cheminės medžiagos.
Valydami virtuvę naudokite sodą ir citriną. Tai padės pasiekti norimos švaros, o virtuvė maloniai kvepės.
Auginkite namie augalus. Jie ne tik papuoš namus, bet ir valys orą.
Kiekvienas mūsų galime dalyvauti priimant bendruomenės savivaldos sprendimus ir prisidėti prie saugios ir sveikos aplinkos kūrimo. Taip pat kiekvienas galime naudoti perdirbtą popierių ir kitus perdirbtus produktus, rinktis prekes, pažymėtas ekologine etikete, pavyzdžiui, skalbimo miltelius, kuriuose nėra fosforo rūgšties, ir paskatinti savo šeimos narius tai daryti. Sodinkime medžius, nes jie sugeria ore esantį anglies dioksidą, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kiek galima rečiau naudokimės automobiliu, kai tai įmanoma, eikime arba važiuokime dviračiu ir skatinkime tai daryti savo šeimos narius. Naudokime produktus, paženklintus etikete „ozonui nedarantis žalos“. Skatinkime savo šeimos narius, draugus ir kaimynus atiduoti buitinę techniką perdirbti ir rūšiuoti buitines atliekas.
Sveikos aplinkos kūrimas yra ypač veiksmingas, kai tai daro ne pavieniai asmenys, o visa bendruomenė.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė
Komentarų: 1
Ką ir visiems sakau, jog svarbiausia nepagailėti pinigų ant dažų kokybės ir poveikio. Dabar juk pilną dažų, kurie kokybiškai išlieka ir yra ekologiški, bei nekenkia aplinkai.