Nediduką gražiausiais Varėnos krašto pušynėliais apsisiautusį Krokšlio kaimą savaitgalį papuošė šventiniai renginiai – čia buvo surengta puiki dviejų dienų trukmės kaimo šventė, skirta legendinių lakūnų – S. Darius ir S. Girėno – skrydžio 83-osioms metinėms ir Bendruomenių metams paminėti. Ši smagi šventė vainikavo aktyvios kaimo bendruomenės įgyvendintą projektą „Krokšliškiai – savo kaimo ambasadoriai“, jos metu buvo pašventinta ir iškelta naujai sukurta Krokšlio kaimo bendruomenės vėliava, pagerbti vyriausias, jauniausias ir aktyviausi kaimo gyventojai, smagiai koncertavo krokšliškiai ir svečiai. Buvo išrinktas netgi Krokšlio kaimo garbės pilietis. Juo sutartinai tituluotas aktyvus bendruomenės pirmininkas Jonas Jazepčikas.
Krokšlio kaimelis savaitgalį smagiai šurmuliavo nuo pat ryto iki vėlaus vakaro – į gimtinę trumpam sugrįžę vaikai ir anūkai drauge su savo tėvais ir seneliais susibūrė į vieną darnią šeimą.
Šventė prasidėjo „Tautiška giesme“, kurią visiems sutartinai giedant pagarbiai trispalvę iškėlė kaimo seniūnas Bronius Sereičikas ir jo pavaduotoja Ona Jazepčikienė.
Šalia legendiniams lakūnams – S. Dariui ir S. Girėnui – skirtų atminimo ženklų – ąžuolų, baublio, paminklo, stogastulpio bei skulptūros – šv. Mišias už gyvus ir į nebūtį jau iškeliavusius kaimo gyventojus bei už lakūnus S. Darių ir S. Girėną aukojo Dubičių parapijos klebonas Almantas Kibirkštis. „Kiekvieną kartą, kai atvažiuoju į šitą kaimą, pasitinka ramybė, čia jaučiu dvasios pakilimą. Todėl, kad šiame kaime Dievas mylimas ir gerbiamas, čia tvyro malda ir bendrystė. Džiaugiuosi, kad Krokšlyje daug žmonių, kurie gali save dovanoti kitiems“, – kalbėjo bei kvietė gyventojus ir toliau savo gražiais darbais puošti savo kaimą.
Vėliau šventė persikėlė kitapus kelio į erdvią ir svetingą Česnulaičių sodybą. Joje iki vėlaus vakaro netilo dainos ir kalbos. Renginį literatūriškai vedė Birutė Švagždienė. Čia buvo iškelta ir naujoji bendruomenės vėliava.
Krokšlio kaimas visais laikais stipria lietuviškumo dvasia buvo pavyzdys kitiems. Šio kaimo žmonės nuo pat legendinių lakūnų žūties pagarbiai puoselėjo jų atminimą – sodino ąžuolus ir statė paminklus. 1933 metų liepą, kai pasaulį nustebino S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis ir sudrebino jų žūtis, krokšliškiai Aleksas Gudačiauskas ir Vincas Ratkevičius jų atminimui kaimo viduryje pasodino du ąžuoliukus. 1959 metais kaimo jaunimas vėl pagerbė lakūnus ir šalia ąžuolų pastatė cementinį paminklą su užrašu „Krokšlio ir Šumo kaimų jaunimo atmintis“. 1986 metais legendinių lakūnų atminimo memorialas kaimo gyventojo Antano Tamulevičiaus buvo papildytas baubliu – Stavario ąžuolu. Atgimimo pradžioje, 1989 metais, Krokšlyje prie kaimo ąžuolų vyko pirmoji vieša kaimo šventė. Tuomet iš Krokšlio kilęs Antanas Česnulis padovanojo kaimui paties išdrožtą stogastulpį su varpu viršuje ir išraižytu užrašu: „Skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos.“ Atgimimo pradžioje virš Stavario ąžuolo kaimo vyrai iškėlė vėjarodę su stiebu trispalvei, kuri keliama per valstybines ir kaimo šventes. Trispalvė, perrišta juodu kaspinu, keliama Krokšlyje ir liūdnomis progomis, kai kaimas į paskutinę kelionę palydi savo gyventoją. Prieš ketverius metus kaimas pasipuošė dar vienu legendinių lakūnų atminimo ženklu – dailia S. Dariaus ir S. Girėno skulptūra. Ji sukurta iš tų pačių 1933 m. jų garbei pasodintų ąžuoliukų, kuriuos nulaužė 2010 metais pro kaimą praūžusi galinga audra. Skulptūros viršuje sukasi mažas lėktuvėlis – simbolinė „Lituanica“, kuris liudija, jog šiame kaime lietuviškumo, patriotizmo dvasia bus gyva amžinai, ji keliaus iš kartos į kartą. Jos autorius – medžio drožėjas, Krokšlio kaimo garbės pilietis Antanas Česnulis.
Tylos minute buvo pagerbti nuo paskutinės kaimo šventės į nebūtį išėję kaimo gyventojai, pasveikinta vyriausia kaimo gyventoja, devyniasdešimt trejų metų sulaukusi Ona Stavarienė, jauniausias krokšliškis – penkiametis Jokūbas Čiočys – bei šiais metais jubiliejus švenčiantys kaimo gyventojai.
Šventėje netrūko dainų, šokių ir linksmybių. Krokšliškiai ir svečiai, susėdę ant suolų arba tiesiog ant žolės, klausėsi, kaip skambiai dainą apie S. Darių ir S. Girėną dainuoja Krokšlio ir Lynežerio kaimų dainininkai, kaip gražias lietuviškas dainas dainuoja dubičiškės, Lietuvos muzikos akademijos studentės Vaida ir Vida Markevičiūtės, koncertuoja ansamblis iš Vieciūnų „Avilys“, prisiminimais dalijasi kitur gyvenantys, bet širdimi visada čia esantys krokšliškiai.
Prisidėjusieji prie kaimo šventės organizavimo bei kaimo gražinimo buvo pagerbti bendruomenės padėkomis ir atminimo dovanėlėmis.
Po atviru dangumi buvo surengta krokšliškių moterų rankomis išaustų lovatiesių, rankšluosčių paroda, puikavosi Antano Česnulio skulptūros, itin dailūs Aldonos Žydelienės siuvinėti paveikslai.
Aktyvusis bendruomenės pirmininkas Jonas Jazepčikas džiaugėsi, kad bendruomenei pavyko sėkmingai įgyvendinti projektą „Krokšliškiai – savo kaimo ambasadoriai“, kurį finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Varėnos rajono savivaldybė. Jo metu sukurtas filmas apie Krokšlį, išleistas kaimo istoriją liudijantis fotoalbumas.
Šventės metu Jonas Jazepčikas buvo tituluotas Krokšlio kaimo garbės piliečiu, kiti du kaimo garbės piliečiai – Antanas Česnulis ir Birutė Švagždienė – jam įteikė Garbės piliečio regalijas.
Vėliau norintys rungėsi pramoginėse ir sportinėse baidarių slalomo, krepšinio varžybose, dalyvavo estafetėse. Be dėmesio neliko ir jauniausios kaimo atžalos – jiems po koncertinės programos vyko pramoga su katinu Silvestru. Taip pat po koncertinės programos buvo rodomas Romualdo Jarašausko filmas „Krokšlys. Du viename“.
Vakarėjant kaimo gyventojai, padedami vaikų ir anūkų, paruošė bendrą vaišių stalą, ant kurio netrūko dzūkiško kulinarinio paveldo valgių. Besivaišindami jie iki sutemų bendravo ir linksminosi smagioje vakaronėje.
Kitądien visi norintys turėjo galimybę, lydimi entuziastingos šių apylinkių gidės Birutės Švagždienės, leistis į ekskursiją po Krokšlio kaimo apylinkes.
Nors šiame lietuvybę puoselėjančiame kaimelyje registruota tik keliasdešimt gyventojų, tačiau mylinčių kaimą, sugrįžtančių į jį pailsėti, pasisemti dvasinės stiprybės, papuošti jo savo prasmingais darbais yra daug daugiau. Krokšlyje, kaip retai kuriame kitame, apstu lietuviškumo ir meilės savo gimtinei dvasios. Taip norisi tikėti, kad ta dvasia šiame kaime išliks visada.
Rūta Averkienė, www.varena.lt