Nyki daugiabučio siena Vilijampolėje atgijo senovės architektūrą menančiu paveikslu. Penkiaaukštį Sąjungos aikštėje papuošė išskirtinis kūrinys „Skliautas“. Spalvine gama jis tarsi susilieja su aplinka, o savo turiniu ryškiai kontrastuoja. Pasak piešinio autorių, tai savotiška protesto prieš sovietmečiui būdingą pilkumo ir vienodumo ideologiją forma.
Pasirūpino kūrinio ilgaamžiškumu
Kaunas jau nebe pirmus metus plečia gatvės meno galeriją po atviru dangumi. Šiomis dienomis paveikslų ekspoziciją papildė „Skliautas“. Ant Neries krantinės 7-uoju numeriu paženklinto penkiaaukščio jį nupiešė sienografijos, didelių mastelių piešimo specialistai „Gyva grafika“. Patyrę menininkai ambicingą projektą lapkričio pabaigoje įgyvendino per 7 dienas.
Sienos aukštis siekia 15 m, o bendras paveikslo plotas užima beveik 200 kv. metrų. Kūriniui sunaudota daugiau nei 60 purškiamų dažų flakonų. Dailininkų komandoje darbavęsis Tadas Šimkus teigė, kad didžiausias iššūkis buvo susitarti su gamta. Vis dėlto procesas pavyko sklandžiai.
Siekdama užtikrinti piešinio ilgaamžiškumą, Kauno miesto savivaldybė pirmiausia skyrė finansavimą sienai apšiltinti, kad ateityje, nutarus renovuoti daugiabutį, jo meniška puošmena ir toliau išliktų nepaliesta.
„Nuo kilusios minties iki jos įgyvendinimo praėjo dveji metai. Idėja gimė vartant senovinius grafikos piešinius, vaizduojančius praėjusių amžių miestus ir jų architektūrą. Įspūdingas, užburiantis grožis įkvėpė norą bent nedidelę dalelę perkelti ant Kauno sienų“, – pasakojo Timotiejus Norvila, daugeliui pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu Morfai.
Dabartinė Sąjungos aikštė sovietmečiu vadinta Komjaunimo aikšte. Nuo to laikmečio joje išlikęs komjaunuolių memorialas. Naujasis piešinys – tarsi gražus protestas prieš anuometinę nejautrumo, grubumo ideologiją, kai pastatai, žmonės bei jų daiktai buvo suspausti į labai siaurus ir ribotus rėmus. „Skliautas“ kartu simbolizuoja architektūros reikšmę miestui bei jo žmonėms.
Perpiešta istorija
Gatvės menininkas neslepia, kad išvydęs užbaigtą piešinį susimąstė apie Kauno ir visos šalies istoriją, apie užgniaužtą kūrybingumą bei asmenybių kitoniškumo problemą.
„Kaip ir tie pilki daugiabučiai, taip ir čia gyvenanti bendruomenė ilgai buvo susikausčiusi ir įbauginta. Atrodytų juokinga, bet iš tiesų ryšys tarp sienų ir mūsų itin glaudus. O jei viskas būtų kitaip? Jei tokių sienų piešti nereikėtų? Jei tokios architektūros apsuptyje būtume užaugę?“ – svarstė piešinio autorius.
Projektas „Skliautas“ – jau ketvirtas T. Norvilos-Morfai kuruojamas „Gyvų sienų“ programos kūrinys ir jau trečia freska, nupiešta ant penkiaaukščio būtent Vilijampolėje. Kauniečiams gerai žinomi ir kiti jo darbai: dailininkės Lidijos Meškaitytės paveikslas „Takas namo“ (Sąjungos a. 14), „Kiemas“ (Varnių g. 51), įgyvendintas drauge su Tadu Vincaičiu-Plūgu, „Žvilgsnis“ (Ąžuolyno g. 2A) – su tapytoja Justina Sendravičiūte, „Paskutinis keleivis“ (Kauno geležinkelio stoties pirmajame perone, prie 11–12 kelio).
Kūrėjas įsitikinęs, kad geras piešinys ne konkuruoja su statinio architektūra, o darniai įsiliedamas ją papildo. Jo tikslas – atnešti ši tą naujo, prasmingo, papuošti ir sukurti įdomią kultūrinę vertę rajonui bei visam miestui.
Galerija po atviru dangumi
Gatvės menas – svarbi Kauno identiteto dalis. Prieš daugiau kaip trejus metus startavusi programa „Gyvos sienos“ skirta padėti gatvės menininkams susisiekti su pastatų savininkais. Gyventojai vis aktyviau siūlo pilkas sienas tarsi drobę dailininkų kūrybai.
Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų realizavimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Per projekto gyvavimo laikotarpį „Gyvų sienų“ ekspoziciją papildė beveik šimtas profesionalių darbų.
Daugiau informacijos apie galimybes puošti miestą originaliais kūriniais ir visa įgyvendintų darbų fotogalerija – internete: gyvosienos.kaunas.lt.