Apie laisvus metus, skirtus pasaulio bei savęs pažinimui tik baigus mokyklą, girdėjo ne vienas. Tačiau Lietuvoje jaunam žmogui tokius metus susiplanuoti vis dar nėra lengva: vyrauja įsitikinimas, kad tramplynas į ateitį turi būti panaudotas iš karto, vos išlaikius brandos egzaminus.
Apie tai, kas yra „gap year“ (liet. pertraukos metai) ir kaip šį laikotarpį suplanuoti tinkamai, pasakoja neformaliojo ugdymo programos „DofE“ vadovė Lietuvoje Inga Naujalė.
Modelis „mokykla – universitetas – darbas“ keičiasi
Dvylika metų mokykloje, o tada – bent treji ar ketveri metai universitete ar kolegijoje. Toks scenarijus ilgą laiką atrodė būtinas kiekvienam jaunam žmogui, kuris stengiasi sėkmingai suplanuoti savo ateitį. Vis dėlto pedagogai bei neformaliojo ugdymo atstovai pastebi, kad tokia gana šabloniška nuostata keičiasi.
„Įdomu tai, kad anksčiau laisvus metus rinkdavosi kiek mažiau motyvuoti moksleiviai, kuriems tartum pritrūkdavo laiko atrasti save ar sukaupti tinkamų žinių studijoms. Tačiau viskas labai pasikeitė ir tokia proga dabar vis dažniau naudojasi patys aktyviausi, ambicingiausi, talentingiausi moksleiviai, kurie šiuos metus išnaudoja būtent tikslingam pasiruošimui kuriant ateities planus“, – pasakoja I. Naujalė.
Pasak specialistės, formuojasi ne tik palankus požiūris į tokį pasirinkimą, bet ir konkrečių jo įprasminimo galimybių pasiūla.
Svarbu atsakyti į keletą klausimų
Pašnekovė akcentuoja, kad, norint laisvų metų nepraleisti vėjais, svarbu susiplanuoti, o ne improvizuoti. „Jeigu nusprendėte per laisvus metus dirbti, susidėliokite viską taip, kad darbas nepasiglemžtų viso laisvo laiko. Kitaip vėl neturėsite galimybės įsiklausyti į save, apmąstyti, ką norite veikti toliau. Jeigu savanoriaujate – savanoriaukite kryptingai: ten, kur savanorystės programa siejasi su jūsų ateities planais ar bent su jūsų talentu bei pomėgiais. Nesimėtykite iš vienos vietos į kitą, judėkite kryptingai, link vieno tikslo. Taip pat nepraleiskite laiko veltui, tiesiog nieko neveikdami“, – pataria moteris.
Pasak I. Naujalės, svarbu atsakyti į klausimą, kodėl apskritai taip norime tų laisvų metų. „Kartais tai gali būti baimė tapti suaugusiu ir prisiimti asmeninę atsakomybę už reikšmingus sprendimus gyvenime. Kartais nesutarimai šeimoje ar su bendraamžiais, kai iš tiesų norisi tiesiog išvažiuoti ir tarsi nuo visko pabėgti. Tačiau tiesa tokia, kad nuo visų šių dalykų pabėgti neįmanoma. Ir po metų, ir po dešimties savanorystės ar kitos veiklos, tikėtina, šios nesprendžiamos baimės išliks ir vėl teks prie jų sugrįžti“, – sako „DofE“ vadovė.
Neapsisprendžiantiems – pagalba
Kartais nusprendusiems turėti „gap year“ gali būti sunku savarankiškai įgyvendinti visas idėjas. Tokiais atvejais daugeliui padeda įvairios savanorystės, mentorystės ar asmeninio tobulėjimo programos. Daugelis jų, pavyzdžiui, „DofE“, yra subalansuotos įvairiapusiam tobulėjimui, todėl palaipsniui stiprinami įvairūs įgūdžiai.
„Taip pat ypač populiarus ir pasiteisinantis sprendimas yra kelionės. Jaunas žmogus pamato pasaulį, susipažįsta su kitokiomis nuomonėmis, naujomis idėjomis. Kartais jos tampa ir idėjomis visam gyvenimui“, – pažinti pasaulį ragina I. Naujalė, tačiau pabrėžia, kad kartais „auksinės patirtys“ gali nutikti ir čia, Lietuvoje.
„Ne kartą esu rimtai galvojusi apie savanorystę Afrikoje. Vis dėlto supratau, kad to, ko iš tiesų noriu, galiu pasiekti ir kitais būdais. Norą padėti kitiems patenkinau penkerius metus savanoriaudama Kaune prie „Jaunimo linijos“ pagalbos telefono“, – asmenine patirtimi dalijasi pašnekovė.
Tai – tik lašas iš galimybių jūros nusprendusiems likti ir tobulėti Lietuvoje, o tikrai aktyvus bei pilietiškas jaunimas nelieka neįvertintas. Viena iš platformų, skatinančių tobulėti, – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvynę mūsų“.