Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Daugiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.
Pirma taisyklė – išmok dalytis
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentė Edita atvyko iš nedidelio Lietuvos miesto. Namuose ji su broliu ir sese turėjo atskirus kambarius, todėl gyvenimas kartu su dar keliomis merginomis jai buvo neįprastas. „Mažas bendrabučio kambarys trims nepažįstamiems žmonėms – tikras iššūkis. Mes visos skirtingos, turinčios asmeninių įpročių ir poreikių. Pradėjus gyventi drauge, keisčiausia man buvo, kad, pavyzdžiui, kambario draugė Brigita nepasiklaususi ima mano kempinę indams arba naudoja ne savo puodelį“, – pasakoja studentė.
Anot jos, kartu pagyvenus šiek tiek daugiau nei mėnesį dalijimasis tapo įprastu dalyku. Merginos gyvena taupiai, todėl buičiai reikalingas prekes perka kartu. Taip pat dalijasi maistu: jei viena kažką pagamina, pasiūlo ir kitoms. Ypač joms smagu, kai viena iš kambario draugių grįžta iš gimtinės, – tuomet stalas būna nukrautas mamos gamintais patiekalais. „Jei nesidalysi ir nekontroliuosi savo finansų, tai ir nesutaupysi. Dėl šios priežasties net parsisiunčiau finansų valdymo programėlę „Studento biudžetas“, ji man padėjo sekti savo išlaidas ir suprasti, kur reikėtų pataupyti“, – priduria kita kambario draugė Brigita.
Akylai saugok savo maistą
Dar viena bendrabučio gyventoja, ekonomiką studijuojanti pirmakursė Rusnė pasakoja, kad ne tokia „saldi“ dalijimosi pusė yra bendri dušai, virtuvė ir tualetai. „Kituose bendrabučiuose tualetai yra kiekviename „bloke“. Tačiau mes neturėjome tokios sėkmės – juo dalijamės su maždaug 20 žmonių, tad galima įsivaizduoti, kokia ten vyrauja „švara ir higiena“. Dar labiau situacija pablogėja savaitgaliais, kai nėra valytojos. Esame radusios įvairių „siurprizų“, – apie gyvenimo sąlygas kalba studentė.
Kambario draugės pasakoja, kad tvarkos kartais trūksta ir virtuvėse, nes maisto pasigaminę studentai retai sugrįžta susitvarkyti ir išsiplauti nešvarių savo keptuvių ar puodų. Merginos prisimena ir vieną įsimintiną nuotykį virtuvėje, kaip jos sako, atspindintį tikrąjį bendrabučio gyvenimą.
„Pradėjusios gyventi sostinėje ilgai nevažiavome namo, o iš mamų atsivežtas maistas baiginėjosi. Taigi sugalvojome išsivirti cepelinų. Pasiskirstėme darbais, viską atsakingai padarėme, kaip ir buvo nurodyta recepte, sudėjome juos į puodą ir palikome virti. Grįžusios radome nebe 10 cepelinų, o 3. Dabar išmokome pagrindinę bendrabučio taisyklę: „akylai saugok savo maistą“, – juokauja Edita.
Yra ir pliusų
Kaip pagrindinį bendrabučio pliusą studentės vieningai įvardija galimybę taupyti. Antras joms svarbus dalykas – šalia esantis universitetas ir biblioteka, iki kurių vos kelios minutės kelio. Trečias privalumas – arti esantys draugai bei kurso bičiuliai, su kuriais galima ne tik kartu pasilinksminti, bet ir mokytis.
„Mūsų fakultete dažnai reikia atlikti grupines užduotis, todėl gyvendami bendrabutyje mes nesusiduriame su problema susiderinti susitikimo laiką ar vietą“, – kalba Rusnė. Jai paantrina kambario draugė Edita, pridurdama, kad bendrabutyje jos sutaupo ir pinigų, ir laiko. „Maistu mes draugiškai pasidalijame, žinoma, pasitaiko atvejų, kai nebelieka nei pinigų, nei maisto atsargų. Tada gelbsti „ištikimieji“ grikiai, kurie tampa ne tik pusryčiais, pietumis ir vakariene, bet ir puikia kelis kilogramus ištirpdančia dieta“, – visur šviesiąją pusę įžvelgia studentė.
Trijų pirmakursių išvada – gyventi bendrabutyje apsimoka, o po šios patirties būsi pasiruošęs visiems gyvenimo iššūkiams.
Nuotraukos – iš asmeninio bendrabučio gyventojos Editos archyvo