Vasaros stažuotės NASA „Ames“ mokslinių tyrimų centre artėja į pabaigą, o studentai kraunasi lagaminus namo. Julija Semenenko ir Miglė Aurėja Mickonytė tapo pirmosiomis merginomis iš Lietuvos, kurios turėjo galimybę Kalifornijoje susipažinti su NASA darbo virtuve ir padirbėti kartu su geriausiais pasaulio specialistais.
Unikalią patirtį iš vieno didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje sukaupusios merginos džiūgavo dėl savo sprendimo dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse NASA stažuotėms. Pastangų rezultatas – ne tik įspūdį darantis įrašas gyvenimo aprašyme, bet ir 10 savaičių įkvepiančių žmonių bei projektų apsuptyje.
Kosminis jogurtas – kitoks
„Dirbau skyriuje, kuris užsiima gyvybės palaikymo kosmose vystymu, o jeigu tiksliau – prie probiotikų ir maisto medžiagų gamybos kosmose projekto. Vienas iš maistingų produktų yra jogurtas, todėl būtent jis buvo pasirinktas gaminti kosmose. Kai gravitacija neegzistuoja, bet koks procesas tampa tikru iššūkiu, todėl į visą paruošimo technologiją reikia pažvelgti kitaip ir išspręsti kylančias problemas“, – pasakojo Kauno technologijos universitete (KTU) maisto mokslą ir technologijas studijuojanti Miglė Aurėja.
Ji atskleidė, kad NASA projekto tikslas – ne šiaip įprasto jogurto gamyba. Kadangi kosmonautai susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais dėl žmogui neįprastos aplinkos, vienas iš būdų užkirsti tam kelią – pasirūpinti, kad jų maistas būtų papildytas reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir vitaminais. Tokio jogurto gamyba iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasčiau, nei yra iš tikrųjų: „Norint pakeisti mikroorganizmų, dalyvaujančių fermentuoto pieno produktų gamyboje išskiriamas medžiagas, pasitelkiama genų inžinerija. Pagrindinė mano užduotis buvo pasirinkto geno įterpimas į mikroorganizmą, ir tai tik nedidelė ilgalaikio projekto sudedamoji dalis.“
Miglė Aurėja turėjo laboratorijos mentorę, dirbo komandoje kartu su septyniais mokslininkais ir dar trimis praktikantais. Beje, ji buvo vienintelė užsienietė. Jai buvo patikėta dirbti su svarbia ir visiškai nauja komandos nariams sritimi.
Programėlė, stebinti palydovus ir… šiukšles
Kartu su Migle Aurėja į vasaros stažuotę NASA vykusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinės informatikos studentė Julija kartu su komanda sukūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą: „Stebėjimo programėlė leidžia matyti visus aplink Žemę skriejančius satelitus realiuoju laiku – palydovus, raketas ir t. t. Iš viso – 15 616 objektų, kurių dauguma yra nuolaužos, tapusios šiukšlėmis. Tokie skaičiai verčia susirūpinti ir dėl orbitų valymo.“
Julija dirbo vienuolikos žmonių komandoje, kurios pagrindą sudarė praktikantai iš JAV ir užsienio stažuotojai iš Brazilijos, Jordanijos, Meksikos. Lietuva turi gana išskirtines galimybes siųsti studentus į NASA vasaros ir rudens stažuočių programoms. Kai MITA 2014 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su šia organizacija, Lietuva pateko tarp dešimties valstybių, kurios gali suteikti tokią galimybę savo piliečiams.
Darbo valandas skaičiuoja ne visada
Abi merginos tvirtino, kad darbo atmosfera NASA „Ames“ mokslinių tyrimų centre yra puiki, o čia dirbantys žmonės priėmė jas labai šiltai ir draugiškai.
„Darbo atmosfera NASA yra ypatinga tuo, kad čia tu pats esi savo laiko šeimininkas. Niekas neverčia ateiti būtent aštuntą valandą ryte ir išbėgti penktą. Darbo grafiką pasirenki pats, bet privalai spėti viską padaryti laiku“, – apie lankstų požiūrį į darbo valandas kalbėjo Miglė Aurėja.
Jai antrino ir Julija: „Ames“ tyrimų centre oficialios darbo valandos sąlyginės, kartais dirbama ir vakarais, ir per išeigines. Toli gražu ne tik programuotojai dirba kiaurą parą – dauguma mokslininkų būdavo darbe man ateinant ir vis dar dirbdavo išeinant. Būtent šiuos žmones pavadinčiau tikrąja NASA dvasia.“
Panašu, kad NASA darbuotojai pasižymi ypatingu atsidavimu darbui. Anot Miglės Aurėjos, net po kelių dešimčių darbo metų jie mėgsta savo darbą ir moka įdomiai, paprastais terminais paaiškinti sudėtingus mokslinius reiškinius.
Nepadarei klaidų – nevertas dirbti NASA
Nors net per pietus ar neoficialius susitikimus dažniausiai vis tiek kalbama apie darbą, tačiau merginos užsiminė, kad ten dirbantys žmonės yra labai atviri, o vienas laukiamiausių renginių – aštrios sriubos virimo varžybos.
Miglė Aurėja pripažino, kad pirmosios savaitės buvo sunkesnės, reikėjo apsiprasti kitoje šalyje, kartais kuriozinių situacijų kėlė lyg ir labai įprasti įrenginiai, tokie kaip kavos aparatas ar skalbimo mašina. Tačiau didžiausią padrąsinimą siekti savo tikslų ji gavo būtent iš vieno tyrimų centre sutikto darbuotojo, kuris pasakė: „Tu nesi vertas būti NASA, jeigu nesi padaręs klaidų ir nesi nieko sugadinęs.“
Ragina naudotis galimybe
Bakalaurantė Julija prasitarė, kad „Ames“ tyrimų centre liko sužavėta žmonių ir kad jai labai norėtųsi dar bent vasarą su jais kartu padirbėti – ne tik dėl praktinių žinių, bet ir dėl gyvenimiškos išminties.
„Bijai, kad nesi pakankamai gabus dirbti su NASA mokslininkais, nes kažko nemoki? Žmonės daug ko nemoka. Bandyti dalyvauti stažuočių atrankoje verta, nes vien atrankoje gali sutikti įdomių žmonių. O stažuotė kaip ši – tai tikras perversmas galvoje“, – ragino Miglė Aurėja, kuri pabrėžė centre įgytų praktinių žinių naudą.
„Per dvejus metus į prestižines vasaros ir rudens stažuotes NASA esame išleidę jau penkis studentus. Bakalauro ar magistro studijų pakopos studentai, kurie mokosi pagal gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų programas turėtų aktyviai dalyvauti mūsų konkursuose. Atrinktiems kandidatams skiriama stipendija, už juos sumokamas programos mokestis, bet svarbiausia, kad jie turi galimybę patekti tarp vos 30 užsieniečių, kuriuos NASA įsileidžia stažuotis“, – apie unikalią stažuočių programą pasakojo MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
MITA konkursas dėl 2017 m. vasaros NASA stažuočių turėtų būti paskelbtas šių metų pabaigoje, o dėl rudens – kitų metų pradžioje.
APIE NASA
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) yra viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje. Šiuo metu NASA turi septynis testavimo ir tyrimų centrus. Iš viso šioje organizacijoje dirba apie 18 000 darbuotojų, kurių dauguma – inžinieriai ir mokslininkai. Didelė dalis jų tyrimų ir inovacijų vėliau pritaikoma ne tik vykdant kosmoso misijas, bet ir kasdieniame gyvenime.