Artėjant velykiniam savaitgaliui, ieškantiems žalesnių, tvaresnių keliavimo po Lietuvos gamtą krypčių siūloma išbandyti gėlių turizmą ir sustabdyti akimirką, kai žydi visa šalis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato maršrutą po žydinčius regionus su žiedų piko kalendoriumi.
Lietuvoje galima panirti ne tik į išpopuliarėjusių sakurų ar levandų, bet ir į saulėgrąžų, rožinių žibuoklių, laukinių morkų ar lietuviškų orchidėjų jūrą. Taip pat pasigrožėti žydinčiu tulpmedžiu, prezidentinėmis obelimis ar dalyvauti žygyje stebėti pražydusio piliakalnio. Beje, žiedai gali atvesti ir į turistų neatrastas vietas – žiniuonės vyšnių sodą, ekstremalų pojūčių taką, gimtąjį Nobelio premijos laureato slėnį ar prie Stelmužės 3D kamieno kopijos.
Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė, pavasarį pats metas leistis į pažintį su tikruoju Lietuvos grožiu: „Artėjančiais mėnesiais šalyje bus pats žydėjimas, o mūsų žemėlapyje yra per 80 įspūdingų žiedų lokacijų visam turistiniam sezonui, tad pasigrožėti žydinčia gamta bus galima tiek savo gimtajame krašte, tiek keliaujant po kitus Lietuvos regionus.“
„Keliauk Lietuvoje“ dalijasi keletu idėjų nepamirštamai išvykai, o visą žydinčio kelio maršrutą galite rasti čia: https://www.lithuania.travel/lt/news/po-lietuva-zydinciu-keliu
Vyšnių žydėjimo šventė žiniuonės vyšnių sode
„Jeigu paparčio žiedo specialiai neieškai, tai žiedas susiras tave būtinai“, – tokie žodžiai išraižyti ant suolelio žiniuonės, vaistininkės, žolininkės, etnografės, habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtame Gesės vyšnių sode. Jame galima įsiamžinti lietuviškų žiedų apsuptyje – šalia buvusios jos tėvų trobos pasodinta keliasdešimt vyšnių medelių. Gegužės mėnesį Utenos rajone, Labės ežero pakrantėje, vyksta tradicinė Vyšnių žydėjimo šventė. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad vyšnios žydėti pradeda gegužės pradžioje ir, priklausomai nuo oro sąlygų, žydi apie dvi savaites.
Sakuros – ne tik pasigrožėti, bet ir paragauti
Visų pamėgtos japoniškosios vyšnios – sakuros gegužės mėnesį kviečia pasigrožėti beveik visoje Lietuvoje – sakurų maršrutą rasite „Keliauk Lietuvoje“ svetainėje. Tačiau ar žinojote, kad galima ne tik jas apžiūrėti, bet ir jų paragauti? Kretingos rajone, Mažučių kaime, esančiame didžiausiame Europos japoniškame sode, sukurtame pagal senąsias japonų sodų tradicijas, galima ne tik pasigrožėti įspūdingu vaizdu ir įsiamžinti įstabaus grožio nuotraukose, bet ir paragauti sakurų arbatos! Sezono metu čia esančiame arbatos namelyje siūloma arbatos iš sakurų žiedų, marinuotų japoniškųjų slyvų acte ir sūdytų jūros druska. Tokia arbata Japonijoje yra geriama tik ypatingomis progomis.
Nors daugelis dažniausiai lanko sostinės sakurų parką, tačiau jomis pasigrožėti galima ir uostamiestyje – atnaujintame skvere Klaipėdoje šalia Danės upės. Čia galima atsipalaiduoti jaukioje poilsio erdvėje su vaikų žaidimo aikštele. Taip pat sakuromis pasimėgauti galima ir Suvalkijoje, Šunskų miestelio parke, kur savo žiedais dalijasi net 23 japoniškos sakuros, o kasmet jų skaičius vis auga.
Meilės simbolis – svyrančioji paukštapienė iš Madeiros
Gegužės pradžioje lankantis Jurbarko rajone, Raudonėje, galima išvysti augalą, turintį itin romantišką istoriją. Raudoniškiai šį augalą vadina „kesteriukais“, o botanikai – svyrančiąja paukštapiene. Kadaise portugalas Žoze de Faria e Kastro, pamilęs Raudonės pilies valdovės Sofijos Kaisarovos vaikaitę Sofiją Vaksel, iš Madeiros atvežė subtilaus grožio gėlę – nepaprastos meilės simbolį. Sužydėjo šios gėlės aplink pilį tūkstančiais žiedų, kurių nevalia praleisti pavasarį keliaujant po Lietuvą.
Neužmirštuolių šlaitai Žemaitijoje ir Aukštaitijoje
Laisvės gynėjų dienos simboliu tapusiomis neužmirštuolėmis galima pasigėrėti lankant Šiaulių rajone esantį ir vietinių, ir užsienio turistų pamėgtą Kryžių kalną, kai antroje gegužės pusėje kalno šlaitai pasidengia mėlyna spalva.
Keliaujantieji po Aukštaitiją taip pat gali įsitraukti neužmirštuoles į savo žiedų maršrutą, mat šios nuostabios gėlės gegužės pradžioje džiugins ir Rokiškio dvaro sodybos parko lankytojus, kai gamtoje – pats neužmirštuolių žydėjimas! Dvare veikia Rokiškio krašto muziejus, tad pasigrožėjus žiedais galima dalyvauti sūrio, ledų degustacijose.
Raktažolės – iš romano puslapių
Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje – laukinių gėlių šėlsmas. Nevėžio slėnyje, vadinamojoje Milošo pievoje, žydi šv. Petro rakteliai – raktažolės. Jos paminėtos poeto autobiografiniame romane „Isos slėnis“. Raktažolė – nuotaiką kelianti gėlė, tad turėti raktažolių vazonėlį namuose rekomenduojama tiems, kurie patiria daug streso ar kuriuos dažnai kamuoja bloga nuotaika. Vadinama auksiniais rakteliais, atidarančiais vasaros duris, – raktažolių žiedai džiugins gegužės mėnesį Šeteniuose, Kėdainių rajone.
Hortenzijų parkas
Vieni ilgiausiai žydėjimu džiuginančių augalų – spalvotosios hortenzijos. Daugiau nei 500 hortenzijų krūmai, kurių žiedai primena nusileidusius debesis, traukia visų, pravažiuojančių keliu Panevėžys–Kupiškis, akį. Viena iš čia kerojančių veislių išsiskiria tuo, kad žiedai keičia spalvą – iš pradžių žydi baltai, vėliau paraudonuoja. Juos apžiūrėti galima nuo liepos iki spalio mėnesio Panevėžio rajone esančiame Kakūnų kaime.