Kai Lietuvoje lapkritį ir gruodį dauguma susivynioja į šiltus pledus ir ieško lempučių namų jaukumui sukurti, Švedijoje, kaip ir visoje Skandinavijoje, atsiveria durys į visiškai kitokį tamsos pasaulį. Čia miestus ir pasakišką gamtą apgaubusi poliarinė naktis leidžia patirti visai kitokius pojūčius ir net išvysti vieną gražiausių kosminių stebuklų – Šiaurės pašvaistes. Kur vykti, ką pamatyti ir ko paragauti šaltuoju metų laiku Švedijoje?
7 keltų reisai per savaitę tarp Klaipėdos ir Švedijos geriausiai byloja, kad lietuviams ši Skandinavijos šalis – labai patraukli kryptis ne tik darbui, studijoms, bet ir nepamirštamoms atostogoms. Kelionė į Švediją tamsiuoju sezonu gali skambėti neįprastai, tačiau tai – ypatingas laikas, kai gamta čia pasirodo savo paslaptingiausiu rūbu, o miestuose kiekviena detalė skleidžia tą jaukumo aurą, kurios taip trokštame prieš žiemos šventes.
Magiškos Kalėdų mugės senovinėse pilyse
Visą advento laikotarpį Švediją užlieja šiltų lempučių spindesys, kuris, saulei leidžiantis anksčiau nei Lietuvoje, ir džiugina ilgiau. Miestuose ir net nedideliuose miesteliuose pridygsta Kalėdų mugių, žavinčių savo jaukumu, skanumynais ir rankų darbo dovanomis. Verta ne tik aplankyti sostinę Stokholmą, bet ir rinktis tas, kurios įsikūrusios prie pilių, – daugelis tokių vyksta pietinio Skanės regiono senuosiuose rūmuose.
Rekomenduojama aplankyti tradicinę ir nuotaikingą kalėdinę mugę Bosjökloster, kur galėsite pasimėgauti puodeliu karšto gėrimo ir įsigyti vietos amatininkų dovanų bei maisto. Sjöbo kalėdinėje mugėje Övedskloster miestelyje daugiausia dėmesio skiriama vietiniams maisto produktams ir amatams. Be to, arkliai čia traukia šventinius vežimus, chorai gieda kalėdines giesmes, galima aplankyti ūkio gyvūnus ir išvysti lėlių spektaklių. Ir, žinoma, viską įrėmina kalėdinės eglutės, žvakės, deglai, šafraninės bandelės, keptos dešrelės ir tradicinė kalėdinė nuotaika.
Bandelės ir reginys Švedijoje, kuriems lygių nėra
Tamsa Švedijoje reiškia ne vien naktį, bet ir šviesą – šviesą, kurią vietiniai sukuria įvairiais būdais, kad susidorotų su gamtos iššūkiais. Švedijoje gruodžio 13-ąją minima šviesos nešėjos šv. Liucijos diena, ji švenčiama visur – nuo bažnyčių iki mokyklų ir miesto aikščių. O imbieriniais sausainiais ir legendinėmis šafraninėmis mielinėmis bandelėmis pakvimpa ne tik namai, restoranai, kavinės, bet, regis, visa šalis. Lussekatter švediškai reiškia „Liucijos katės“, šie kepiniai primena susirietusias keturkojes, o akis vaizduoja razinos.
Kita neatsiejama Šv. Liucijos dienos tradicija – žvakių karūnos. Pagal legendą, Liucija slapta nešdavo maistą ir padėdavo besislapstantiems krikščionims katakombose. Kad galėtų laisvai naudoti rankas, ji ant galvos nešiojo žvakių karūną, kuri apšviesdavo kelią tamsiuose tuneliuose.
Tęsiant šią simbolinę tradiciją, ir dabar per Šv. Liucijos dieną mergaitės, kartais ir berniukai, rengiasi baltais drabužiais ir nešioja žvakių karūną ar neša žvakes, simbolizuojančias šviesą tamsoje. Tokios giesmių lydimos procesijos tampa nepakartojamu ir ypatingą aurą skleidžiančiu reginiu, kuris palaipsniui populiarėja ir kitose šalyse, tačiau Švedijoje jis tiesiog užburiantis.
Laukinės gamtos magija ir maudynės jūroje net žiemą
Nors lapkričio ir gruodžio mėnesiai yra tamsūs, Švedijos miškai būna kupini gyvybės. Šie platūs spygliuočių miškai, pasipuošę sniego mantija, atrodo lyg iš pasakos. Pasivaikščiojimas tokioje aplinkoje leidžia jaustis lyg laike, kai nebuvo didmiesčių triukšmo, ir vienintelis garsas, kurį galite išgirsti, yra jūsų pačių žingsniai.
Švedijos pietuose sniego tai būna, tai nebūna, tačiau Karlshamno apylinkės siūlo gausybę takų ir pažintinių vietovių, kur galite patirti gamtos harmoniją ir ramybę bet kokiu oru. Nepamirškite pasiimti ir maisto, nes daugelyje takų yra įrengtos laužavietės.
Pavyzdžiui, už 10 km nuo Karlshamno esančiame Långasjönäs gamtos rezervate rasite ne tik pėsčiųjų takus, bet ir pirtį, pasivažinėti rogutėmis idealiai tinkančias trasas. Įdomu tai, kad XVIII ir XIX a. šioje vietovėje veikė popieriaus fabrikai, spirito varyklos, lentpjūvės, krakmolo gamyklos. Iš daugumos pastatų dabar telikę apleisti griuvėsiai, jie palieka gilų įspūdį.
Lietuvoje maudymasis šaltame vandenyje irgi populiarėja, tačiau švedai yra tikri to ekspertai. Todėl pasimėgauti maudynėmis jūroje galima nepriklausomai nuo oro sąlygų ir vandens temperatūros. Viena tokių vietų – „Väggabadet“, kuri ir pačioje Švedijoje vadinama unikaliu objektu. Lietuviams patogu tai, kad ją galima aplankyti vos išlipus iš DFDS kelto, nes įsikūrusi Karlshamno pašonėje. Čia yra vidaus, lauko baseinai, jūros pirtis ir net šaltoji pirtis. O leidžiantis pakrante į pietinę Švediją, panašių maudynių vietų galima rasti ir daugiau: Ribersborgs kallbadhus, Bjerreds Saltsjöbad, Hotel Skansen, Kallis.
Jeigu žiema apdovanoja sniegu, pietinė Švedijos gamta kviečia į nuotykius: rengiami žygiai su sniego batais, visi stojasi ant slidžių lygumų slidinėjimo trasose, važinėjama sniegaeigiais, čiuožinėjama su pačiūžomis ar leidžiamasi nuo kalnų slidinėjimo kurortuose. Vienas didžiausių ir populiariausių žiemos kurortų pietinėje Švedijos dalyje – Isabergas – yra įsikūręs vos už 190 kilometrų nuo Karlshamno uosto.
Kada ir kur pasigėrėti Šiaurės pašvaiste?
Šiemet net ir lietuviai patyrė, kokios žadą atimančios yra dangų spalvingai nudažančios Šiaurės pašvaistės. Tačiau Lietuvoje jas pavyksta pamatyti tik išimtiniais atvejais, o skandinavai tokiu reginiu mėgaujasi nepalyginamai dažniau.
Jeigu svajojate išvysti šį kosminį spektaklį – dabar pats metas, nes artėjame prie Saulės ciklo piko, kuris padidina galimybes pamatyti Šiaurės pašvaistę. Prognozuojama, kad maksimumas bus 2025 m. liepą, o iki tol Šiaurės pašvaistės naktų vis daugės.
Švedija garsėja savo aurora borealis šou, ypač arktinėse Laplandijos vietovėse. Ketvirtadalį šalies teritorijos užimančioje Švedijos Laplandijoje driekiasi kalnai, miškai, teka laukinės upės ir plyti užšalę ežerai. Vienomis geriausių vietų Šiaurės pašvaistėms stebėti laikomi Abisko nacionalinis parkas, Kiruna ir Luleå miestai. Šiose vietovėse siūloma ir apsistoti unikaliose vietose, pavyzdžiui, ledo viešbučiuose „Icehotel“ ir „Treehotel“ ar skandinaviškuose tipiuose.
Nors Šiaurės Švedija yra geriausia vieta pamatyti Šiaurės pašvaistę, ja galima pasigėrėti ir kitur. Esant optimalioms sąlygoms, aurora borealis pavyks pamatyti visoje šalyje, iki pat pietinio Skanės pakraščio.
Šiaurės pašvaisčių „medžiotojai“ pataria naudotis programėlėmis, kurios nurodo jų aktyvumo tikimybę, taip pat tikrinti orų prognozę, kad naktis būtų giedra, be debesų. Ir norint ryškiausio vaizdinio – pavažiuoti toliau nuo miestų, kur yra kuo mažesnė šviesos tarša ir gamta atsiskleidžia visu savo grožiu.
