Pomeranijos špicai – tai patys mažiausi nykštukinės veislės atstovai, skirti namų džiaugsmui. Šios veislės tėvyne laikoma Vokietija, tačiau iš istorijos žinoma, kad šie šuniukai buvo laikomi kilmingais karalių augintiniais daugelyje Europos šalių.
Šie šunys dažnai sutinkami knygų iliustracijose, paveiksluose. Juos laikė Anglijos karalienė Viktorija, Rusijos carienė Jekaterina, Prancūzijos imperatorienė Žozefina. Iki šių dienų špicas laikomas prabangos ženklu.
„Šiuo metu tai iš tikrųjų yra viena iš populiariausių veislių. Žmonės labai domisi ir nori įsigyti šios veislės šuniukus, tačiau prieš rinkdamiesi jie turėtų labai gerai išsiaiškinti, iš ko tą šuniuką pirks, nes tai veislė, kuri netinkamai veisiant ir nepadarius atidžios atrankos gali turėti sveikatos sutrikimų. Visiems labai rekomenduoju, prieš įsileidžiant draugą į savo šeimą artimiausiems dvylikai ar penkiolikai metų, atidžiai ir atsakingai pasidomėti ir išsirinkti, kad tas draugas iš tikrųjų neštų džiaugsmą, ramybę ir nesudarytų nereikalingų rūpesčių tuos ateinančius metus“, – sako veisėja, veislyno „Tauras Kennel“ savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė, jau daug metų veisianti Pomeranijos špicus.
Šios veislės standarte nurodoma, kad šuniukų aukštis gali svyruoti vos tris centimetrus nuo 19 iki 22. Tokia paklaida yra labai maža, todėl veisėjui išauginti būtent tokio aukščio šuniukus yra sunkus ir ilgas darbas. Spalvų įvairovė didelė – leistinos visos spalvos, išskyrus marmurinę. Dažniausiai sutinkami oranžinės spalvos špicai, tačiau yra ir juodų, kreminių, rudų, baltų ir netgi dvispalvių. „Dvispalviai špicai yra gana nauji ir reti rinkoje. Savo veislyne turime baltos su raudona ir juodos su balta spalvų šuniukus, kai kurie teisėjai ringe ir dabar klausia, kokia tai spalva“, – pasakoja veisėja.
Tai energingi ir žaismingi šuniukai, kuriuos tinkamai išauklėję šeimininkai turės labai draugišką ir prieraišų augintinį. Nors jie mėgsta pasivaikščioti, be vargo galima juos išmokyti visus gamtinius reikalus atlikti namuose. Jie gerai sutaria su vaikais ir kitais šunimis, yra sargūs, moka parodyti balsą, tačiau svarbiausia – tinkamas auklėjimas: „Būtinai reikia auklėti, nesvarbu, kad jis labai mažas ir gražus. Turim auklėti kaip vaikus, kaip ir kiekvieną gyvūną, kurį įsigyjam, nes mes esame atsakingi už juos ir charakteris priklausys tik nuo to, kaip jį suformuos šeimininkas“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė. Šie šuniukai yra tokie žavūs, kad Šopenas juos taip įsimylėjo, jog dedikavo jiems savo kūrinį – „Mažų šuniukų valsą“.
„Tauro Kennel“ nuotr.