Vėlyvas pavasaris – puikus laikas sugrįžti į Prahą arba ją aplankyti pirmą kartą – susipažinti, tyrinėti, ragauti tradicinių patiekalų ir skaičiuoti senųjų bokštų smailes. Juk ne veltui Čekijos sostinė Praha yra vadinama šimto bokštų smailių miestu. O tyrinėjant architektūrą ir istorinį paveldą galima atrasti ir nemažai sąsajų su Lietuva.
Kelionė į Prahą dažnai yra neatsiejama nuo miesto simbolių – išskirtinio astronominio laikrodžio, Karolio tilto ar moderniojo „šokančio“ namo lankymo. Tačiau Čekijos sostinėje, į kurią iš Vilniaus bus galima nuskristi jau nuo gegužės 22 dienos, galima patirti daug daugiau.
Unikali Bažnyčių naktis ir salyklo kvapas
Planuojantys kelionę į Prahą turėtų atkreipti dėmesį, jog gegužės 23-iąją Čekijos sostinėje vyks įspūdinga Bažnyčių naktis – atsivers kone 160 bažnyčių ir kitų senųjų pastatų durys. Tai – unikali galimybė išvysti ir išgirsti, ką slepia Viduramžių, Gotikos ar Baroko epochas menančios sienos, kuo vienas ar kitas pastatas buvo svarbus miesto ir valstybės istorijai.
Anot vietinių, Bažnyčių naktis dovanoja retą galimybę, nes dauguma bažnyčių yra atviros tik per religines apeigas, o atokesni užkaboriai bei erdvės lankytojams ir turistams apskritai nėra prieinami.
Apskritai, vietinės turizmo agentūros pastaraisiais metais stengiasi kuo labiau akcentuoti istorinę Prahos praeitį, įvairiausias legendas ir istorijas. Tad planuojant skrydį į Čekijos sostinę internetu patogu rezervuoti ne tik viešbutį, bet ir teminę ekskursiją, pavyzdžiui, paklaidžioti po miestą kartu su maro gydytoju, kuris savo pasakojimais nukels į XVIII amžiaus pradžią. Ne mažiau įsimintinos yra ir senamiesčio vaiduoklių istorijos, kurias anglų kalba gali papasakoti vietos gidai.
Populiari ekskursija, kurią galima susiorganizuoti savarankiškai, – vizitas Šaltojo karo laikų atominiame bunkeryje „Folimanka“, kuris pilnas komunizmo eros reliktų. O pavargusius nuo įtampos tarp Rytų ir Vakarų čekai kviečia į vadinamąjį „alaus SPA“ – vonią, kvepiančią salyklu. Šį ir kitus tradicinius SPA malonumus siūlančių vietų Prahoje galima rasti ne vieną.
Šimto smailių miestas
Prahoje dirbantys gidai neretai juokauja, kad miestiečiams nuo seno buvo labai svarbu būti kuo arčiau dangaus. Galbūt net įdurti, jeigu Aukščiausiasis negirdi jų prašymų. Todėl nuo senų laikų miestas stipriai stiebėsi aukštyn – bokštais ir bokšteliais, ant kurių švytėjo kryžiai, vėtrungės ir smailės. Jų suskaičiuojama net ne šimtas, o kur kas daugiau – per tūkstantį. Grožėtis miesto stogais ir horizontais geriausia pakilus į Vyšehrado fortą, įtvirtintą ant kalvos.
Pats svarbiausias bokštas neabejotinai priklauso Prahos piliai. Tai – Čekijos sostinės simbolis, o viena iš istorinių salių yra dedikuota Jogailos anūkui Vladislovui II Jogailaičiui. Salė buvo pabaigta statyti 1502 metais. Gidai sako, kad tai buvo didžiausia skliautuota salė be atraminių kolonų Vidurio Europoje – architektūros, inžinerijos ir mūrininkų meistrystės šedevras. Šios patalpos yra didžiausia ceremonijų salė Prahos pilyje, kurioje buvo karūnuojami valdovai, sudaromos istorinės sutartys ir priimami kiti Vidurio Europai svarbūs sprendimai.
Vladislovas II Jogailaitis buvo Vengrijos ir Bohemijos karalius bei Moravijos žemių valdovas. Vienas iš ryškiausių regioną valdžiusios Jogailaičių dinastijos pėdsakų yra tik Čekijai būdingas Gotikos periodas, datuojamas keliais dešimtmečiais nuo XV amžiaus pabaigos. Šis spindintis laikotarpis pasižymėjo aukso ir sidabro elementais bei įmantriais kambarių skliautais.
Dar senesnius laikus mena kitas Prahos simbolis – Karolio tiltas. Įspūdingas statinys jungia Vltavos upės krantus bei stebina puošniomis statulomis ir architektūros detalėmis. Kitas gausybę turistų pritraukiantis objektas – Senamiesčio aikštė, kurioje susitinka senosios gatvelės. Šioje aikštėje rasite ir kitą visame pasaulyje žinomą Prahos astronominį laikrodį.
Čekai pasirūpina, kad svečių pilvas būtų pilnas
Čekijos gyventojai – svetingi ir linksmo būdo žmonės. Lietuvius jie pasitinka žadėdami: nepatirsite jokio kulinarinio šoko. Jokių staigmenų ir dviprasmybių. Ant tradicinio čekų stalo – viskas paprasta ir aišku. Skanu ir sotu.
Tradiciniai vietos patiekalai – daugiausia iš mėsos, bulvių, sūrio. Nuo Prahos guliašo su kniedlikais iki karkos, jautienos nugarinės ir kepto sūrio. Čekai taip pat mėgsta troškintus raugintus kopūstus, riebius padažus, paštetus, džemus, įvairias bandeles ir pyragėlius. O ar vietos patiekalai pasikeitė per šimtmečius? Užsukite į viduramžių smuklę „Krčma U Pavouka“ ir rasite atsakymą. Smuklės aplinka privers pamiršti, kad gyvenate XXI amžiuje. Šeimininkas pasirūpins penkių patiekalų vakariene. Svečius linksmins žonglieriai, pilvo šokėjos su kardais ir gyvatėmis, gali būti, kad išvysite ir dvikovą kardais.
Norintiems mažiau adrenalino ir daugiau romantikos Praha siūlo vakarienę viename iš krantinės restoranų arba tiesiog laive, kuris plaukioja Vltavos upėje. Mėgaujantis patiekalais kartu galima gėrėtis naktinio miesto vaizdais: gražiai apšviestu Karolio tiltu, senamiesčiu ir naująja miesto dalimi.
O vertinantys mažus spontaniškus malonumus Prahoje tikrai ras, kur išgerti puodelį gardžios kavos ir sugauti valandėlę sau – įspūdžiams susidėlioti. Prie kavos derės gabalėlis tradicinio pyrago, vadinamo Povidla, su aguonų pasta ir slyvų džemu.