Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Ukrainoje kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vadovais susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai susitikime griežtai pasmerkė Rusijos vykdomą neteisėtą, neišprovokuotą karinę invaziją į Ukrainą ir pakartojo savo paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
„Mūsų pagrindinis prioritetas šiandien – stiprinti Ukrainą ir užtikrinti, kad Ukraina bei Europa aktyviai dalyvautų derybose siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos. Tikslas – nutraukti Rusijos agresiją, o ne pasiekti tik laikinas paliaubas“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad geriausiai ilgalaikes saugumo garantijas užtikrinti gali Ukrainos narystė NATO.
NB8 valstybių vadovai įsipareigojo teikti daugiau paramos Ukrainai, įskaitant oro gynybą ir amuniciją, investuoti į Ukrainos gynybos pramonę. Sutarta, jog Šiaurės ir Baltijos šalys apginkluos ir parengs Ukrainai brigados dydžio vienetą. Valstybių vadovai pabrėžė pasiryžimą ir toliau daryti maksimalų spaudimą Rusijai, įskaitant sankcijas ir priemones prieš šešėlinį laivyną, siekiant susilpninti Rusiją ir jos karo mašiną. Vadovai pabrėžė, kad teisinga ir ilgalaikė taika nebus įmanoma be atsakomybės už Rusijos tarptautinius nusikaltimus.
NB8 valstybės užima antrą vietą po JAV pagal karinę paramą Ukrainai, skirdamos daugiau nei 26 mlrd. eurų.
Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai Ukrainos Prezidentui pakartojo paramą ES narystei.
Susitikime šalies vadovas išreiškė susirūpinimą dėl spaudimo organizuoti rinkimus Ukrainoje karo metu, ypač atsižvelgiant į hibridinį spaudimą ir riziką destabilizuoti vidaus situaciją.
Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai savo poziciją užtvirtino bendru pareiškimu:
Smerkiame Rusijos vykdomą neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Karo baigtis turės esminių ir ilgalaikių padarinių Europos ir transatlantiniam saugumui.
Dar kartą pabrėžiame, kad tvirtai remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Mūsų pagrindinis prioritetas – stiprinti Ukrainą, o mūsų parama ir toliau didės. Siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos, Ukraina ir Europa turi aktyviai dalyvauti visose būsimose derybose. Ukrainai turėtų būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos, o Europa privalo parodyti savo lyderystę. Bendradarbiaujame su visomis NATO sąjungininkėmis ir ES valstybėmis narėmis, kad taika būtų pasiekta per stiprybę.
Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos daugiausia paramos Ukrainai teikiančių šalių. Iš viso Šiaurės ir Baltijos šalys Ukrainai suteikė daugiau kaip 26 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos. Įsipareigojame teikti Ukrainai dar daugiau paramos, įskaitant oro gynybą ir amuniciją. Taip pat įsipareigojame didinti investicijas į Ukrainos gynybos pramonę. Be to, įsipareigojame apginkluoti ir apmokyti brigados dydžio dalinį. Kartu raginame sąjungininkus ir partnerius taip pat teikti daugiau karinės paramos Ukrainai.
Toliau darysime maksimalų spaudimą Rusijai, įskaitant sankcijas ir priemones prieš jos šešėlinį laivyną, siekdami susilpninti Rusiją ir jos karo mašiną. Pabrėžiame, kad teisinga ir ilgalaikė taika nebus įmanoma be Rusijos atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus.
Taip pat pabrėžiame, kad tvirtai remiame Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą. Sveikiname Ukrainos ryžtą ir įspūdingą pažangą reformų srityje, kurią ji pademonstravo vykstant plataus masto Rusijos karinei agresijai. Visapusiškai remiame Ukrainos kelią į narystę ES, įskaitant derybų pradžią dėl kuo daugiau derybinių skyrių grupių, o, tikimės, ir dėl visų skyrių grupių 2025 m.
Kartu mes taip pat toliau remiame Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Roberto Dačkaus nuotraukos