Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterinių sistemų centre kuriami išmanieji daiktai pralenkia laiką. Išmaniojo namo sistema „Snapas“, išmanioji virtuvė „Fėja“, skaitmeninė televizija „Gala“, išmanieji šaldytuvai, kurie patys registruoja trūkstamus produktus, – tai tik keletas sėkmingai įgyvendintų centro mokslininkų projektų.
Sužvarbę nuo rudeniško oro atsirakinate duris, o namie – šilta, jauku. Prieškambarį užlieja maloni šviesa – kaip tik tokio stiprumo, kokio norėjote. Virtuvėje išklausote jums paliktą vaizdo pranešimą, kaip pasigaminti vakarienę. Šaldytuvas pypsėdamas praneša, jog išsiuntė užsakymą prekybos centrui, – kurjeris netrukus pristatys reikiamus produktus. Skamba kaip mokslinė fantastika? Nebūtinai.
„Drąsiai galiu teigti, jog apie išmaniuosius daiktus pradėjome galvoti dar tada, kai niekam pasaulyje tokių minčių nė nekilo“, – sako KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro vadovas profesorius Egidijus Kazanavičius.
Idėjomis pralenkia „Google“
„Kai 2000 m. pradėjome kurti išmaniųjų namų sistemą, visi kalbėjo, jog ji bus per brangi eiliniams vartotojams – kainuos daugiau nei namas. Šiandien mūsų sukurtos technologijos sėkmingai diegiamos privačiuose namuose ir viešbučiuose, yra didžiulis atskirų sistemų elementų, pavyzdžiui, išmaniojo šildymo, poreikis“, – teigia E. Kazanavičius.
Mokslininkas atskiria „protingus“ daiktus nuo „išmaniųjų“. Pastarieji sprendimus priima patys. „Išmanieji daiktai mokosi – jie fiksuoja mūsų elgesį, kūno padėtį, temperatūrą ir, derindami tai su aplinkos informacija, pavyzdžiui, oro temperatūra, artimiausiomis prognozėmis, patys nusprendžia, kokią temperatūrą ar apšvietimą nustatyti kambaryje“, – pasakoja E. Kazanavičius.
„Šiandien girdime, kad „Google“ ketina į rinką išleisti temperatūros reguliatorių, kuris pats, žmogui nedalyvaujant, nustato kambaryje reikiamą temperatūrą. Mes tokį esame seniai pagaminę“, – šypsosi E. Kazanavičius, pateikdamas faktą, jog KTU mokslininkų išradimai neretai pralenkia laiką.
Šaldytuvai, siunčiantys užsakymus tiekėjams
Vienas iš sėkmingai įgyvendintų KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro mokslininkų komandos projektų yra išmanusis šaldytuvas. „Pirmąjį tokio šaldytuvo prototipą pradėjome kurti maždaug prieš 10 metų. Išsprendėme gausybę su tuo susijusių techninių problemų, pavyzdžiui, kaip įmontuoti į dureles kompiuterį, kad jis kaisdamas nesugadintų viduje esančių produktų, kaip kompiuterį, diegiant jį pramonėje, sujungti su įmonės apskaitos sistema“, – pasakoja E. Kazanavičius.
Šiandien KTU sukurti išmanieji šaldytuvai stovi mokslo tyrimų bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ centruose visame pasaulyje. Juose dirbantiems mokslininkams nebereikia stebėti, kada baigiasi vienos ar kitos tyrimams reikalingos medžiagos, siųsti užsakymų, bendrauti su tiekėjais – viską atlieka išmanieji šaldytuvai.
Tą pačią idėją E. Kazanavičiaus mokslininkų komanda pritaikė kurdama inovatyvų daugybės sekcijų šaldytuvą, kuriame bus galima pasiimti iš anksto užsakytas maisto prekes. Idėją įgyvendins bendrovė „LL Optic“.
Išmaniosios sistemos apsaugos nuo nelaimių
Skeptikai pasakytų, jog išmaniosios technologijos – tai prabangos prekės. Tačiau į šią kategoriją netelpa KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centre sukurtos gerovės technologijos. Pavyzdžiui, sveikatinimo sistema „Gudris“, realiu laiku stebėdama intensyviai sportuojančio žmogaus fiziologinius parametrus, perspėja, kai viršijamas krūvis, kai gresia persitempimas.
„Dalyvaujame europiniame projekte, kurdami rekreacinės poilsio zonos modelį. Mūsų partneris – Birštono savivaldybė. Vienoje iš šio kurorto sanatorijų įrengėme prototipą – stebime ligonių parametrus (jų padėtį, elgesį, laikyseną, būseną) realiu laiku. Taip galima numatyti galimus pavojus, greitai reaguoti į iškylančias problemas“, – pasakoja E. Kazanavičius.
KTU mokslininkai jau dirba ir prie dar vieno itin svarbaus išmaniųjų sistemų pritaikymo modelio – jų perkėlimo į automobilius. „Išmanusis automobilis avarinėje situacijoje pateiktų įvykio schemą, drausmintų netvarkingus vairuotojus. Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos keliamų saugumo reikalavimų. Automobiliuose turėtų būti įdiegti avarinės pagalbos mygtukai, kurių vienu paspaudimu būtų iškviečiama pagalba atsitikus nelaimei kelyje“, – išmaniųjų automobilių galimybes vardija E. Kazanavičius.
Naujasis KTU „Santakos“ slėnis – mokslo ir verslo bendradarbiavimui
Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras yra vienas iš KTU mokslo centrų, kurie įsikurs „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje.
„Mokslo potencialo sutelkimas – tai didelis universiteto kokybinis šuolis. Tai, kad mes fiziškai būsime arti vieni kitų, sudarys sąlygas glaudžiau bendradarbiauti – imtis bendrų projektų, optimaliai išnaudoti turimą įrangą. Imdamiesi projektų galvosime ne tik apie savo dalį, bet ir apie tai, ką galėtų padaryti kiti universiteto centrai ir institutai“, – teigia KTU mokslininkas.
Mokslininko nuomone, tokie centrai yra mokslo ir verslo sinergijos kūrimo pagrindas. Net jei ir neturės tiesioginių sutarčių, mokslo ir verslo atstovai susitiks bendrose ekspozicijų erdvėse, kartu dalyvaus renginiuose.
E. Kazanavičiaus teigimu, KTU „Santakos“ slėnio centras kokybe nenusileidžia panašiems mokslo ir verslo centrams Danijoje ar Švedijoje, kitose šalyse. Ateityje profesorius įsivaizduoja šalia centro įsteigtą ir eksperimentinės gamybos cechą.
„Mus domina tyrimų pritaikymas. Kad Lietuvoje gyventume pasiturinčiai, technologijos yra pagrindinė varomoji jėga. Esame tikrai pajėgūs tai daryti – šalyje sėkmingai veikia daugybė aukštųjų technologijų įmonių, kurios visą produkciją importuoja į kitas šalis“, – teigia E. Kazanavičius, KTU kuriantis išmaniąsias sistemas.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančių prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
KTU