Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė, privatinės teisės profesorė Julija Kiršienė paskirta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos nare. Jos teigimu, Lietuvoje žmogaus teisių tematika iki galo yra neatskleista ir suvokiama paviršutiniškai. „Žmogaus teisių tema Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai atsiskleidžia per rasizmo, ksenofobijos, nepakantumo mažumoms tematikas, kitaip tariant, per diskusijas apie galimai pažeistas homoseksualių asmenų, kalinių ar romų teises, todėl dažnam Lietuvos gyventojui atrodo, kad tai jam asmeniškai yra tolima ir neaktualu. Tačiau iš tiesų su diskriminacija ar nelygiomis teisėmis vienaip ar kitaip esame susidūrę kiekvienas, t. y. ne tik rasė, tautybė ar seksualinė orientacija, bet ir lytis, amžius, išvaizda, socialinis statusas, sveikata, neįgalumas, gyvenamoji vieta, socialiniai stereotipai ir kiti rodikliai neretai tampa diskriminacijos ar nelygių teisių pagrindu“, – teigia naujoji FRA narė.
Pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus atpažįsta ne visi
J. Kiršienė įsitikinusi, kad nesunku rasti pavyzdžių Lietuvoje, kai asmuo skundžiasi nerandantis darbo ar gaunantis menkesnį atlyginimą dėl to, kad yra apkūnus, vyresnis nei 45 m., ar dėl to, jog tiesiog vienas (-a) augina vaiką. „Dar daugiau – tai, kad mūsų vaikai, kaip rodo tyrimai, yra nelaimingiausi Europoje, bent jau iš dalies yra nulemta nepagarbos ir socialinio konteksto, kuris, pripažinkime, vis dar reikšmingai persmelktas pykčio, netolerancijos, patyčių bei abejingumo“, – sako pašnekovė.
Nepagarba pagrindinėms žmogaus teisėms gali pasireikšti tiek per diskriminaciją, tiek per nelygių teisių ir galimybių suteikimą, ir mūsų gyvenime tai gali pasireikšti labai įprastomis, bet užslėptomis formomis. J. Kiršienė pateikia vieną tokių pavyzdžių: „Neseniai viešumoje buvo diskutuojama dėl aukštojo mokslo kokybės ir papildomo valstybinio užsienio kalbos egzamino įvedimo bei stojamojo balo kartelės pakėlimo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška ir veiksminga, tačiau, jei imame analizuoti platesniame lygių galimybių kontekste, nesunku pastebėti, jog vaikai ne iš didžiųjų Lietuvos miestų (ypač iš kaimiškų vietovių, vargingų šeimų), pradedant jau nuo galimybių lankyti darželį, būrelius ir papildomai lavintis, jau nekalbant apie korepetitorius, neabejotinai turi mažiau galimybių įgyti gerą pagrindinį išsilavinimą, kad galėtų konkuruoti dėl valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje“, – teigia VDU mokslo prorektorė J. Kiršienė.
Kitas žmogaus teisių ekspertės pavyzdys – nevienodi atlyginimai bei pensijos vyrams ir moterims, aukštos pareigos privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse ir institucijose, kuriose vis dar dominuoja vyrai. Visa tai – ne tik kitų Europos valstybių, bet ir Lietuvos realija.
Žmogaus teisės ir laisvės prasideda ir priklauso nuo kiekvieno individo
Nors lietuvė J. Kiršienė darbą agentūroje pradės tik už kelių mėnesių, darbus planuojasi iš anksto. FRA Valdančios tarybos narė sako, kad jos tikslas – bendradarbiaujant su kitų šalių kolegomis atpažinti Lietuvai svarbias, pozityvias idėjas, ypač keičiant visuomenės suvokimą, jog saugoti ir gerbti žmogaus teises yra svarbu ir aktualu kiekvienam asmeniškai. „Visiems turėtų būti svarbu, kad tiek mūsų dalykiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose būtų gerbiamas kiekvienas žmogus, kad mūsų vaikai nesityčiotų ir iš jų nebūtų tyčiojamasi, kad vaikai iš vargingai gyvenančių šeimų bei kaimiškų vietovių turėtų lygias galimybes įgyti išsilavinimą, kad kiekviena moteris būtų lygiavertė partnerė vyrui ir taip toliau“, – pabrėžia J. Kiršienė.
Teisininkė priduria, kad pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti yra labai svarbus paprastas žmogiškas jautrumas, empatija, atjauta, partnerystė, gebėjimas suprasti ir įsijausti į kito situaciją. „Tiems, kurie pagauti nepakantumo ar pykčio kitokiems nei jie (pavyzdžiui, homoseksualiems asmenims), linkiu įsivaizduoti save gyvenant visuomenėje, kurioje jie patys yra mažuma tarp daugumos tokių pat piktų ir nepakančių žmonių“, – siūlo J. Kiršienė.
Apie FRA
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) įsteigta 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentu (EB) ir įsikūrusi Vienoje.
Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms – tai bendros visų ES valstybių narių vertybės. Remiantis ES sutarties 6 straipsniu, „Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų kaip bendri Bendrijos teisės principai“.
Agentūros tikslas – atitinkamoms Bendrijos ir jos valstybių narių institucijoms bei valdžios įstaigoms teikti pagalbą, dalytis su pagrindinėmis teisėmis susijusia patirtimi įgyvendinant Bendrijos teisę ir jas remti, kai jos imasi priemonių ar nustato veiksmų kryptis.
Pagrindinės agentūros užduotys:
1. Rinkti, analizuoti ir platinti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, susijusią su pagrindinių teisių padėtimi ES.
2. Siekti, kad duomenys būtų lengviau palyginami ir patikimesni, taikant naujus metodus ir standartus.
3. Vykdyti ir (arba) skatinti pagrindinių teisių srities mokslinius tyrimus bei studijas.
4. Savo iniciatyva arba Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu rengti ir skelbti išvadas bei nuomones konkrečiomis temomis.
5. Skatinti dialogą su pilietine visuomene siekiant geriau informuoti visuomenę apie pagrindines teises.
Vis dėlto agentūra nėra įgaliota tirti individualius skundus arba naudotis teisinio reguliavimo galiomis sprendimams priimti. Agentūros darbo teminės sritys nustatytos pagal penkerių metų daugiametę programą (Sprendimas (2008/203/EB), kurią pasikonsultavusi su Europos Parlamentu patvirtino Taryba. Kova su rasizmu, ksenofobija ir susijusiu nepakantumu liko svarbiausios Pagrindinių teisių agentūros veiklos sritys.
Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Europos ir nacionalinėmis institucijomis bei įstaigomis, taip pat su Europos Taryba bei pilietine visuomene, pavyzdžiui, sudarydama bendradarbiavimo tinklą – pagrindinių teisių platformą.
VDU