Nuo mūsų sukauptų žinių, patirties, motyvacijos, įgūdžių ir sveikatos priklauso ne tik asmeninė sėkmė, bet ir visos šalies gerovė. Tai – sunkiai išmatuojamas, tačiau labai svarbus žmogiškasis kapitalas, į kurį, KTU ekonomistų dvejus metus vykdyto tyrimo duomenimis, valstybė vis dar numoja ranka, nors galimybių keistis yra daugybė.
Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio šalių patirtis formuojant žmogiškąjį kapitalą (ŽK), efektyvinant darbo rinką, kaip keičiasi darbuotojų struktūra, darbo pasiūla ir paklausa, kaip tai veikia šešėlinė ekonomika? Į šiuos klausimus savo tyrimu atsakė Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Rūtos Čiutienės vadovaujama tyrėjų komanda.
Tyrėjų komandos atliktas darbas – vieno ilgiausio šalies istorijoje ekonominio tyrimo dalis. Vyriausybės užsakyta, Lietuvos mokslo tarybos kuruota ir dvejus metus trukusi ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ buvo patikėta Kauno technologijos universiteto KTU EVF profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai tarpdalykinei septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.
Šie mokslininkai ne tik nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires, bet ir pateikė sprendimų, kaip įveikti didžiausius laukiančius iššūkius.
Lemia ir tėvų išsilavinimas
Pasak R. Čiutienės, į ŽK reikėtų žvelgti gerokai plačiau. ŽK reikėtų suvokti ne tik kaip investicijas į skirtingas ŽK formas, tokias kaip išsilavinimas, darbo jėgos rengimas, išlaidos sveikatai ir pan., bet ir į individo žinias ir gebėjimus, kurie gali būti įvardyti nematerialiuoju kapitalu. „Visi siekiame pakelti savo ŽK akcijas – tam didelę įtaką daro išsilavinimas ir įgytos žinios bei kompetencija. Investicijos į žmogų didina produktyvumą, o įsidarbinimo pagrindas yra ir bus žmogaus kvalifikacija ir investicijos į ŽK“, – tvirtina profesorė.
Tyrėjų komanda atliko darbo rinkos ir ŽK tarpusavio sąsajų analizę. Čia buvo išnagrinėta ekonominė aplinka, turinti įtakos investicijoms į šį kapitalą: gyventojų aktyvumo, užimtumo, nedarbo lygiai, ekonominiai nuostoliai dėl emigracijos, paklausių specialybių darbo rinkoje ir užmokesčio analizė, taip pat ŽK priklausomybė nuo pasirinktos specialybės ir įgyto išsilavinimo.
„Paaiškėjo, kad žmogaus sprendimus investuoti į ŽK lemia tėvų išsilavinimas, jo paties norai, siekiai, lūkesčiai gauti gerą darbo užmokestį, taip pat emocijos, studijų trukmė ir jų kaina, darbingo amžiaus trukmė“, – pasakoja KTU profesorė. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad investicijų dydis ne visada lemia jų efektyvumą. Netinkamos specialybės pasirinkimas ar įgytų kompetencijų negebėjimas pritaikyti darbo rinkoje mažina investicijų efektyvumą ir skatina nusivylimą investicijomis į išsilavinimą.
Darbo birža – tik išmokoms gauti
Mokslininkų komanda ištyrė ir šalies darbo rinką. Pabrėžtos šios probleminės sritys: dideli darbo rinkos skirtumai tarp regionų, jaunimo nedarbas ir žmonių kvalifikacijos neatitiktis darbo rinkos poreikiams.
Didelis dėmesys skirtas ir Lietuvos darbo biržos veiklai (LDB). Tyrėjų gauti rezultatai parodė, kad nors LDB ir skiria didelį dėmesį užimtumui didinti, tačiau taikomos priemonės pavienio pobūdžio. „Nėra bendros koncepcijos, kiek ir kaip valstybė turėtų daryti įtaką užimtumo reguliavimui, per mažai dėmesio skiriama verslo skatinimui, skatinant naujų darbo vietų ir naujų smulkiųjų verslų kūrimą per mokestinę politiką. LDB paslaugomis dažnai naudojamasi ne tik siekiant pritraukti darbuotojų, bet ir pasinaudoti teisinėmis spragomis gaunant subsidijų“, – pasakoja KTU mokslininkė.
Jos teigimu, tai daro tiek darbo ieškantysis, tiek darbdavys, o Lietuvoje trūksta ne tik darbo rinkos valdymo priemonių, bet ir prevencijos mechanizmų, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui.
Algos auga lėčiau už verslą
KTU mokslininkų komanda sudarė ir ŽK formavimą lemiantį indeksą. Šis leido palyginti ES ir Lietuvos padėtį. Deja, ištirta, kad atsiliekame beveik visose srityse: Lietuvoje nepalankios sąlygos vystytis ŽK, o pajamos pagal išsilavinimą, parodančios, kiek valstybėje investuojama į ŽK, ir atlyginimai gerokai mažesnei nei ES.
„Indeksas parodė, kad Lietuvoje ŽK yra menkai vertinamas, nors gana sparčiai vystosi keldamas savo vertę. Šį teiginį patvirtina tai, kad šiandien atlyginimų augimas darbuotojams vis dar gerokai atsilieka nuo verslo ekonominio augimo. Tai rodo, jog šiuo metu žmogiškasis kapitalas vis dar yra nepakankamai įvertintas“, – neabejoja R. Čiutienė.
Daug būdų pakeisti esamą padėtį
Vis dėlto pagrindinis KTU mokslininkų darbas buvo ne tik išryškinti problemas, bet ir pateikti jų sprendimo būdų. Vienas tokių būdų – skatinti LDB, mokyklų, universitetų bei kolegijų tarpusavio bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau panaudoti švietimo sistemos išteklius. Taip pat būtina įvertinti darbo rinkos pokyčius ir siūlyti studijų programas, atitinkančias jos poreikius. „Be abejo, nepakankamai įvertinama ir emigracijos, arba protų nutekėjimo, problema. Būtina mažinti emigracijos srautus, didinti mūsų darbo rinkos patrauklumą, sukuriant geresnes darbo sąlygas ir priimtiną, kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį“, – pabrėžia mokslininkė.
Jos teigimu, valstybė privalo daugiau dėmesio skirti jaunimo nedarbo mažinimui. Tai puikiai pavyktų padaryti įtraukiant jį į darbo rinką studijų metais per praktiką. Taip pat Lietuvoje reikėtų įdiegti ankstyvosios karjeros formavimo modelį, pasinaudojant sėkminga Vokietijos, Austrijos ir kitų šalių patirtimi.
Pagal šį modelį dar mokykloje besimokantis jaunimas gali glaudžiai bendradarbiauti su verslu ir kitais potencialiais darbdaviais, taip ne tik įgydamas profesinių įgūdžių, bet ir įvertindamas savo galimybes renkantis profesiją.
Permainos turėtų paliesti ir Lietuvos kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą – reikia sudaryti sąlygas moksleiviams planuoti savo karjerą pagal turimus įgūdžius ir sugebėjimus.
„Būtina ne tik mažinti piktnaudžiavimą išmokomis, efektyvinti įdarbinimo skatinimo priemones, bet ir, siekiant paskatinti žmonių išteklių raidą atokesniuose Lietuvos regionuose, įvesti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą regionams, kurių ekonominė raida nuo šalies vidurkio atsilieka daugiau nei per vieną standartinį nuokrypį“, – vieną iš galimų sprendinių pateikia profesorė.
Įstatymus priima negalvodami, tyrimai – į stalčių
Spręstinas dalykas – Lietuvoje neatsakingai vykdomos mokesčių reformos, susijusios su ŽK. Profesorės teigimu, mokestinę naštą žmonėms didinti galima tik didėjančiu tempu augant ekonomikai, nes taip ekonomikos augimas sumažina ŽK finansinius nuostolius. Užklupus krizei, mokesčius būtina didinti pirmiausia verslui, o ne žmonėms.
„Nors šiandien ekonomika Lietuvoje atsigauna, ekonomines sąlygas vystyti žmogiškąjį kapitalą būtina ir toliau gerinti, o Švietimo ir mokslo ministerija turėtų geriau susipažinti su jau atliktų tyrimų rezultatais ir siekti įgyvendinti tyrimų rekomendacijas, – tvirtino KTU mokslininkė.
KTU