Pradinis / Laikas Sau / Psichologė pataria, kaip išmokti būti su nemaloniomis emocijomis

Psichologė pataria, kaip išmokti būti su nemaloniomis emocijomis

„Norėdami būti sveiki ir adaptyvūs, neturėtume beatodairiškai siekti visada būti tobuli ar netveriantys džiaugsmu, nes gyvenimas yra visoks, – įsitikinusi psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. – Kai priimame neigiamas savo emocijas, pyktis ir baimė neišdidėja, rečiau daro žalą kūno sveikatai arba net ir praeina – mes adaptuojamės. Jaučiamės geriau, kai neverčiame savęs jaustis tik gerai.“

Pexels nuotr.

Emocijų slopinimas veda į psichologines problemas

Pasak specialistės, ne tiek svarbu išmokti, kaip susikurti malonią emociją, kiek tai, kaip išbūti su nemalonia: „Visos žmogui natūraliai kylančios reakcijos ir jausmai adaptacijos prasme yra naudingi, nes rodo mūsų santykį su dalykais, su kuriais susiduriame, ir taip mes žinome, ko saugotis, su kuo kovoti ir pan. Tad vengti nepatinkančių, nemalonių jausmų ar juos slopinti būtų klaidinga. Žinoma, su išlyga. Jei pastebėjome, kad situaciją interpretuojame nerealistiškai ir interpretuodami darome mąstymo klaidas, tuomet keisdami mąstyseną keisime ir emociją. Būtent negatyvus mąstymas, skatinęs įžvelgti grėsmes ir prisitaikyti prie iššūkių, prieš milijonus metų mums padėjo išlikti ir perduoti savo genus. Ne pozityvi, o realistiška ir adaptyvi mąstysena padėdavo išgyventi.“

Priverstinio optimizmo kultūra, pasak E. Masalskienės, gali pasireikšti ir profesinėje aplinkoje. „Darbe dažnai girdime, jog turime būti paslaugūs, reprezentatyvūs, profesionalūs, valdantys ir kontroliuojantys savo emocijas bei elgesį. Blogas elgesys ir klaidos ten netoleruotini. Vadinasi, tokiame darbe visiškai negalime būti natūralūs. Jei tokia pat atmosfera ir namuose, kur tuomet būti tikru savimi? O jeigu dar žmogus pats išsikelia tikslą, kad turi būti tobulas ir susitvarkantis su visomis problemomis, svarbiausia – turi būti laimingas, optimistiškas, džiugus ir rodyti tai aplinkiniams, – tuomet netenka šanso net pats prieš save būti natūralus. Tai sukelia žmogui svetimumo jausmą ne tik aplinkos atžvilgiu, bet ir savo paties bei emocijų atžvilgiu. Ir tai jau gali būti pradžia į rimtesnes psichologines problemas“, – neslepia specialistė.

Išlaikyti adaptyvų mąstymą gali būti nelengva

Natūralios reakcijos, tokios kaip nepasitenkinimas, liūdesys, išgąstis, stresas, turi prasmę nuo gyvenimo pirmykštėje bendruomenėje laikų: „Pažiūrėkime į pozityvų ir antipozityvų mąstymą kaip į skalę. Viename gale turime labai pozityvų mąstymą, kitame – jam priešingą. Gyvenime ja naudodamiesi žinome, kad, jeigu reikia, galime į situaciją pasižiūrėti pozityviau, o kada reikia – negatyviau. Klausimas, kada to reikia? Geresnė adaptacija pasitelkus realistišką mąstymą galima pavojingomis, nepalankiomis sąlygomis, kai nėra daug saugumo. Tai gali būti ir išlikimas džiunglėse, ir išlikimas sveikam esant dabartinės pandemijos sąlygoms, ir išlikimas tiesiog organizacijoje, kurioje vyrauja didelė vidinė konkurencija, o žmonės stengiasi parodyti tik gerąsias puses. Tokiais atvejais būti įtariam ir dėl to atsargiam, o ne labai pozityviam ir patikliam atlapaširdžiui gali būti adaptyvu, nes tuomet geriau apsiginsite, apsisaugosite. Jei būsite geras visiems, galite būti išnaudojamas. Tai labai subtili riba, kada verta turėti įtarumo, o kada – pozityvesnio, skatinančio pasitikėti aplinkiniais mąstymo.“

E. Masalskienė atkreipia dėmesį, jog pozityvus mąstymas – ne tas, kuris sako, kad viskas bus gerai, o tas, kai galvojame, kad gali būti visaip, bet mes tikime, jog galime su tuo susitvarkyti. Šimtaprocentinis pozityvus mąstymas nėra adaptyvus, kaip ir antipozityvumas. Būtų optimalu naudotis abiejų mąstymų mišiniu, kai turime daugiau įrankių, – tai padidina adaptacijos galimybes, – sako dėmesingumo valdymo mokytoja ir pateikia laimingiausios pasaulio šalies – Danijos – pavyzdį. – Kuo išsiskiria ši šalis? Ji gali pasigirti stipria socialine apsauga, o jos gyventojai – nekritišku požiūriu į aplinkinius. Ten tavo namas ar laivas turi būti toks kaip visų, o išsiskirti yra negražu ir nepadoru. Tai mažina konkurenciją ir įtampą prilygti aplinkai, mažiau galimybių jaustis prastesniam už kitus. Dėl to mažėja stresas, žmonės jaučiasi ramesni ir labiau atsipalaidavę, saugesni. O kur daugiau saugumo – ten ir optimistinė mąstysena palankesnė.“

Svarbus ir sąmoningumas 

Svarbus aspektas, padedantis adaptyviai mąstyti net ir stresinėse situacijose, yra sąmoningumas. „Pastebėkite savo paties mintis ir emocijas dar prieš joms „paleidžiant veiklą“. Pirma priimkite sprendimą, ar apsimoka taip pasielgti, kaip siūlo impulsas. Kartais gal verta ir rėkti, svarbu tik ar sąmoningai tą darome, ar iš nesuvokto impulso“, – sako psichologė.

Net ir nerimą galima jausti sąmoningai, iš to gaunant naudos: „Jeigu man neramu, kažkuriuo metu tai gali atnešti naudos, nes aš susigyvenu su savo emocijomis, pradedu jų nebijoti, jas tyrinėti, suprasti, ką jos man nori pasakyti. Priėmus emociją, pasinaudojus jos informacija, ji gali ir praeiti. Kai bijau, kad esu nerami, prasideda antrinis nerimas – kas dabar bus. Ir bijau neramumo, bijau savo baimės. Baimės baimė yra didesnė problema negu pati baimė. Nebijodami nemalonių emocijų išlošiame – jos ima mūsų nebeskandinti.“ 

Prisijaukinti nemalonias mintis padės pratimai

Treniruotis būti su nemaloniomis patirtimis, pasak specialistės, galime pasitelkę pratimus. Pavyzdžiui, dienai pasibaigus mintyse fiksuodami, o gal net ir užsirašydami savo malonias ir nemalonias tos dienos patirtis. Svarbu – ne tik malonias. „Pirmiausia savęs paklauskite, kas malonaus šiandien įvyko, ką tuo metu galvojote ir ką jautėte, kaip jaučiatės dabar, prisimindami tai. Tada eikite prie antrosios pratimo dalies ir prisiminkite situaciją, kurią galėtumėte pavadinti nemalonia patirtimi: ką tuo metu galvojote ir kaip jautėtės, ką galvojate apie tai dabar? Pastebėsite, kad dažnai iš laiko perspektyvos nemalonios patirtys atrodo kitaip. Ir tas atradimas, kad išbuvote, atlaikėte, gali atnešti kažką pozityvaus – gal pasitenkinimo emociją, gal pamąstymą apie pamokas, gal auginti pasitikėjimą savimi.“

E. Masalskienė teigia, jog nemaloni situacija gali paskatinti ir pozityvius dalykus. Pavyzdžiui, labai nemaloni patirtis, kaip atleidimas iš darbo, gali paskatinti imtis savo verslo ar naujos veiklos. „Pasaulinė pandemija, nors ir atnešė neigiamų išgyvenimų, kai kam gali būti susijusi su naujų dalykų išmokimu. Viena mano klientė pasakė: „Tai nebuvo blogi metai – tai buvo atradimų metai. Gyvenimas nebus toks, koks buvo prieš tai, nes tai, ką atradome, pasiliksime.“ Taigi, kiekvienoje situacijoje galime įžvelgti neigiamų ir teigiamų aspektų, svarbiausia nepamiršti jų paieškoti“, – linki psichologė.

Straipsnis parengtas pagal „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitos medžiagą.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top