Keldami sau klausimą, kokią norime matyti valstybę, grįžtame prie žmogaus, kuris kurs mūsų valstybę ateityje: jis turi būti išmintingas, kūrybingas ir jaustis tvirtai, nes pasaulyje konkurencija kuo toliau, tuo labiau bus paremta žmonėmis. Apie švietimo įtaką konkurencingumui ir su tuo susijusį mokytojo vaidmenį Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje diskusijoje kalbėjo užsienio specialistai ir Lietuvos švietimo atstovai.
„Ta šalis, kuri turės daugiau išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių, turės ir geresnę ateitį. Dabar per mažai diskutuojame apie švietimą ir tai, ko reikia šiandienei mokyklai. Turime kelti švietimą kaip svarbiausią prioritetą – koks turi būti švietimas, mokykla ir mokytojas, kuris galėtų įkvėpti mokinį ateities darbams. Dėmesys mokytojui yra dėmesys valstybei“, – sako LPK prezidentas R. Dargis.
Patrikas Diuparkas (Patrick Duparcq), pasaulyje plačiai žinomas profesorius, JAV dėstytojas, Kazachstano Nazarbajevo universiteto dekanas švietimo programoms, pabrėžia, jog švietimas labai svarbus kiekvienai ekonomikai, kad šalis augtų ir būtų konkurencinga, todėl šią sritį reikia prižiūrėti kaip įmanoma geriau.
Technologijos suteikia galimybių tiek mokiniui, tiek mokytojui aktyviau dalyvauti mokymosi procese bei dalytis patirtimi ir žiniomis. Jos įtraukimas į mokymosi procesą taip pat dažniausiai padeda sudominti mokinius dėstomu dalyku.
„Technologijos labai greitai keičia ne tik pramonę, bet ir švietimą. Tradicines knygas keičia elektroninės knygos ir planšetės, klases – virtualios mokymosi klasės ir bendruomenės, grafikus – simuliacijos, prototipus – 3D spausdinimas, paaiškinimus ir apibūdinimus – virtuali realybė. Siekdami padaryti mokymosi procesą efektyvesnį ir daryti mokiniams didesnę įtaką, turime nuolat tobulėti, kitaip nebūsime konkurencingi, palyginti su kitomis šalimis“, – sako P. Diuparkas.
Modernia švietimo sistema galinti didžiuotis Suomija reformą šioje srityje pradėjo vykdyti prieš 45 metus, todėl mokytojo profesija šiandienėje Suomijoje jau ne pirmus metus yra populiariausia: tapti mokytojais nori 26 proc. absolventų. Suomija orientuojasi į kokybiškų universitetinio lygio mokytojų rengimą (būtinas magistro laipsnis) ir stiprina mokytojo profesijos prestižą.
„Suomijoje mokinius mokome kritiškumo, siekiame sumažinti mokymąsi atmintinai, parengti studentus gyventi ir sėkmingai veikti globaliame pasaulyje, stipriname kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje, mokome verslumo, daugiau dėmesio skiriame mokiniams, turintiems išskirtinių talentų ir gebėjimų, juos remiame ir skatiname“, – sako Riku Honkasalo, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais.
Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, sistemingas mokymasis ir rimtas įgytų žinių pagrindas gali suteikti prielaidų kūrybingumui, o nuolatinės ir atkaklios pastangos ir darbas formuoja brandžią ir savitą asmenybę.
„Lietuvos mokyklos modernios, renovuotos, materialinė bazė tikrai nebloga, aplinka sutvarkyta, tačiau tai ne visada yra tiesiogiai susiję su pasiekimais. Lietuvos švietimo sistemai šiandien trūksta ne pinigų, o aiškios ir nuoseklios švietimo politikos, aukštos kvalifikacijos mokytojų, brandžių pedagoginių kompetencijų, kokybiško ugdymo turinio“, – sako S. Jurkevičius.
Pasak jo, platesnis išsilavinimas, pasitikėjimas savo jėgomis, kūrybingumas, pozityvus požiūris, vidinė tvirtybė ir siekis būti tikru autoritetu ir vadovautis įsisąmonintomis vertybėmis privalomi kiekvienam šiandieniniam mokytojui.
„Dabar esame vangūs, lėti, stokojame entuziazmo ir užsidegimo, nuolat dejuojame, ir tai perima mokiniai. Policija visuomenės pagarbos turi daugiau nei mokytojai. Kodėl mūsų nebegerbia? Nes mes patys savęs pradedame nebegerbti ir tampame tokie netvirti“, – sako S. Jurkevičius.
R. Dargis ragina Lietuvos mokytojus dažniau pakelti galvą ir jaustis visuomenės elitu – tais žmonėmis, kurie yra atsakingi už valstybės ateitį: „Tam, kad pakeltum galvą, reikia jaustis laisvam, profesionaliam, tikrai žinoti, ką darai, taip pat reikalingas empatijos didinimas ir nuolat stiprinami psichologiniai gebėjimai, siekiant įkvėpti jauną žmogų, sudominti jį ir nukreipti jo talentą reikiama linkme. Niekas kitas už mokytoją to geriau nepadarys. Pramonininkų keliami klausimai švietimo tema gali būti kibirkštis pokyčiams, nes mes matome, kad valstybė be kvalifikuotų ir idėjų turinčių žmonių yra valstybė be ateities, bet tai pakeisti galime mes visi kartu.“
LPK nuotr.