Daugų Vlado Mirono gimnazijoje vyko susitikimas su poetu Rimvydu Stankevičiumi. Susitikimas buvo labai įdomus – visus tarytum užbūrė poeto gebėjimas nuoširdžiai bendrauti.
Jis taip aiškiai ir suprantamai kalbėjo apie didžiausią turtą – gebėjimą prisijaukinti knygą ir ieškoti joje šviesos. Skaitė savo eiles, pasakojo mokiniams apie savo gyvenimą, apie kūrybą ir kūrėjus, apie tai, kaip kuriamas eilėraštis ar esė, kur semiasi minčių. Rimvydas – idėjos žmogus, jis laikosi nuostatos, kad geriau būti neturtingam, turėti mažiau daiktų, bet daugiau laisvės ir sąžinės ramybės.
Pasak poeto, iš to ir atsiranda „diktantai sielai“. Naujausioje savo eseistikos knygoje „Betliejaus avytė“ R. Stankevičius rašo: „Nenoriu sau skirto laiko pratūnoti futliare. Nenoriu, kad taupant pirštus ir stygas manimi tebūtų griežiamos paprastutės pramoginės melodijos. Nenoriu savo mirties valandą ateiti sotus, pilnas jėgų, sveikatos, įdegusia, išmasažuota oda, apkaišytas pūkinėmis pagalvėmis… Noriu į mirties akimirką atšliaužti kaip į tikslą – išeikvojęs visas jėgas, it medaliais nusagstytas žaizdomis, nepasilikęs atsargai nė gurkšnelio gyvenimo, visas virtęs kitiems skambančia melodija.“
Parengė Danguolė Ovčinikovienė
Nuotraukos Raimundo Jomanto
www.arsa.lt