Viena iš lietuvių tautos stiprybių – originalios, mus vienijančios idėjos, kuriomis dažnokai stebiname pasaulį. Istorinės datos – Liepos 6-osios minėjimas įgavo dar daugiau tvirtybės, kai „Tautiška giesmė“ vienu metu suskambo visuose žemės lopinėliuose, kur lietuvio esama.
Užpaliečiai, palaikydami vienybės pulsą, kas kartą jį papildo vietos identiškumo spalvomis. Šiais metais idėją pasufleravo Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Lietuvos aviacijos kūrėjų ir lėktuvo ANBO metai. Užpaliuose gimė ir pradinę mokyklą baigė karo lakūnas, aviacijos majoras Juozas Namikas (1904–1940), dalyvavęs legendiniame ANBO-IV skrydyje aplink Europą. Akylesnis dėmesys šiems įvykiams pažymėti bus skirtas Žolinės šventėje rugpjūčio 15 d., o Valstybės dieną apartos ne tik Juozo Namiko, bet ir kitų užpaliečių sąsajos su Lietuvos aviacija bei prisimintos dvi Užpaliuose vykusios Aviacijos šventės.
Vartant istorijos puslapius visada gelbsti videosiužetai, nuotraukos ir spauda. Pirmoji Aviacijos šventė Užpaliuose (Utenos r.) datuojama 1939 m. Tais pačiais metais Užpaliuose gimė sklandymo sporto meistras Jurgis Kęstutis Vileniškis (1939–2008). Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, būdamas dvejų metų, buvo ištremtas į Altajaus kraštą, vėliau – prie Laptevų jūros. Po 15-os metų tremties slapta grįžęs į Lietuvą, 1957 m. užpalietis pirmą kartą pakilo su sklandytuvu.
Antroji Aviacijos šventė Užpaliuose įvyko 1992 m. Nemaža dalis užpaliečių ją dar mena, o Stanislovas Balčiūnas parodė šventės metu iš lėktuvo darytą Užpalių nuotrauką ir užfiksuotą akimirką kapinėse, kai atidengiant skulptoriaus Broniaus Pundziaus paminklą J. Namikui skrendantis lėktuvas nuleidžia ąžuolo vainiką. Kas tuo metu vairavo lėktuvą, dar reikia pasitikslinti, bet šiais metais minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną užpaliečiams lėktuvo sparnais mojo ir šventinius ratus virš gimtinės suko Valdas Šulckis. Džiaugėmės ne tik lėktuvo skrydžiu, bet ir išsprendę klausimą, kurioje vietoje yra J. Namiko gimtasis namas. 100 proc. paneigta versija, kad tai vieta Basanavičiaus gatvėje. Patvirtinta prielaida, vedusi į užtiltę Lygamiškio gatvėje. Gera pamaloninti save, vieningai sudėliojus trūkstamus istorinius faktus, ypač kai procese dalyvauja ir jaunimas. Mus vienija ir stiprina renginių metu identiškumo bei žinių perdavimas iš kartos į kartą. Mėgaudamiesi sprendimų sėkme ir žemiečio sveikinimu iš dangaus, nešėme trispalvę prie J. Namiko kapo, ten ir suskambo „Tautiška giesmė“.
Žvelgiant, ką paliekame istorijai, dar kirba noras paminėti užsimezgusią naują užpaliečių draugystę su „Menų spaustuve“. Įsibėgėjant vasarai mėgavomės žiūrėdami cirko trupės „Knot on Hands“ iš Olandijos programą ir patys mokėmės šiuolaikinio cirko akrobatikos paslapčių. Buvo taip smalsu, jauku ir šilta jausti bendrystę, kad norisi pakartoti. Į kūrybines dirbtuves pagal „Menų spaustuvės“ projektą rinkomės šeimomis ir tai pasiteisino. Svarbu ne tai, kiek išmokome akrobatikos elementų, o tai, jog sustiprinome pasitikėjimą vienas kitu.
Komandinis pasitikėjimas užpaliečius lydi nuolat, ypač tai išryškėja lauke vykstančių renginių metu. Darnus trio – UKC Užpalių kultūros skyrius, Užpalių seniūnija ir klubas „Ašvienių fanai“ – laukia visų tryliktojoje Žolinės šventėje, kai nusikelsime į J. Namiko vaikystę samprotaudami, ką Juozukas galėjo matyti Užpaliuose, kaip ir kas pakito dabar. Pavyzdžiui, šiukšlės, mūsų tarmė, sutuoktinio paieškos arba daina. Visa tai rugpjūčio 15 d., bet pirmiau susitikime liepos 26 d. Naktigonėje. Užpaliečiams dalyvaujant tarptautiniame „SPARSE Plius“ projekte, menininkų grupė „Žuvies akis“ papildo mūsų idėjas dovanodami poezijos ir muzikos duetą „(Iš)pažinimai“. Kartu su profesionaliais atlikėjais ir besiganančiais žirgais vakarodami prie laužo lauksime patekančios saulės.
Beje, Naktigonėje laukiami visi su sau mielu muzikos instrumentu, kuris papildytų, bet nesudrumstų spragsinčio laužo ar lietuviškai užpalietiška dvasia alsuojančios nakties garsų. Atraskime patys sau, kad susiklausyme užkoduota mūsų tautos tvirtybė.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos: S. Balčiūno, J. Jasikevičienės, Š. Trinkūno, L. Kubilienės, N. Jovaraitės ir iš B. Minutkienės asmeninio archyvo