Pradinis / Šeima ir sveikata / Raudona mėsa: nuteisti ar išteisinti?

Raudona mėsa: nuteisti ar išteisinti?

Sveikos mitybos šalininkai sunerimo dėl neseniai pasirodžiusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimo, kuriame raudona mėsa yra įvardijama kaip vienas iš onkologines žarnyno ligas skatinančių veiksnių, o perdirbtos mėsos produktai (dešrelės, kumpis ir kiti perdirbti mėsos gaminiai) patenka į šias ligas sukeliančių medžiagų sąrašą. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys yra trečia pagal mirtingumą ir dažniausiai pasitaikanti vėžio rūšis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tad ar tikrai turėtume vengti raudonos mėsos bei perdirbtų mėsos produktų, užimančių didžiąją dalį lietuvių mitybos raciono?

Neskubėkite vertinti

Pasak „Natural Pharmaceuticals“ eksperto ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) docento Ramučio Kairaičio, visų pirma derėtų atidžiau peržvelgti šio tyrimo išvadas. Raudonos mėsos visiškai atsisakyti nereikia – tyrime minima ligų rizika daugiau susijusi su kiekiu ir paruošimo būdu nei su mėsos vartojimu ar nevartojimu. O perdirbtos mėsos gaminių vertėtų vartoti kuo mažiau.

„Dažnas perdirbtos mėsos produktų vartojimas kelis kartus padidina žarnyno vėžinių ligų riziką. Kuo mažiau chemiškai apdorota mėsa, tuo mažesnė tikimybė susirgti piktybine liga“, – įsitikinęs R. Kairaitis.

Vartokite saikingai

Raudonoje mėsoje gausu hemoglobino, nulemiančio mėsos spalvą ir teigiamą poveikį organizmui. Esant jo trūkumui gali sutrikti organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, išsivystyti mažakraujystė. Todėl žmonėms, kuriems trūksta geležies, raudona mėsa – puiki išeitis papildyti šio mineralo atsargas organizme. Svarbiausia – nepiktnaudžiauti.

„Raudoną mėsą į savo valgiaraštį reikėtų įtraukti bent 1–2 kartus per savaitę, kad organizmas būtų aprūpintas reikiamomis medžiagomis ir nebūtų viršijamos rekomenduojamos normos, – teigė specialistas.

Nekepkite atviroje liepsnoje

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog net ir pati sveikiausia mėsa, netinkamai paruošta, gali prarasti savo maistingumą ir kelti pavojų sveikatai. Nustatyta, kad baltymus, kurių šaltinis – mėsa, kaitinant ilgesnį laiką aukštoje temperatūroje susidaro tam tikros kancerogeninės medžiagos, kurios gali tapti piktybinės ligos pranašu.

Kepant mėsą ant atviros ugnies nuo varvančių riebalų susidaro dūmai, kurie rūkdami lieka ant mėsos. Ne veltui sakoma, kad toks mėsos ruošimo būdas – žaidimas su ugnimi. Mėsą, pasak R. Kairaičio, patartina ruošti žemesnėje temperatūroje, vengti papildomų riebalų pertekliaus. O geriausia išeitis – atsisakyti keptų patiekalų arba į valgiaraštį kartu su mėsa įtraukti kuo daugiau skaidulų bei antioksidantų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, šviežių daržovių, vaisių, kurie neutralizuotų kancerogenus.

„Taip pat labai svarbu įsidėmėti, kad kancerogeninį poveikį turintys maisto produktai yra ne vienintelė vėžinių ligų priežastis“, – akcentavo specialistas.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top