Aštuntus metus rengiamų Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominacijose dokumentinio filmo apie tragiško likimo fotografą Vitą Luckų pavadinimas skamba net penkis kartus. Filmo „Meistras ir Tatjana“ režisierė Giedrė Žickytė įsitikinusi – po sunkaus darbo reikia švęsti.
„Žinoma, kūrybos džiaugsmo ką nors atrandant nepalyginsi su apdovanojimų džiaugsmu, tačiau būti nominuotiems yra labai svarbu. Į „Meistrą ir Tatjaną“ visi įdėjome labai daug darbo“, – sako filmo kūrėja.
Su filmo herojaus Vito Luckaus kūryba G. Žickytė susidūrė visai netikėtai – tuo metu ji dar studijavo žurnalistiką. „Visuomet liksiu dėkinga savo šviesaus atminimo dėstytojui, kino kritikui Skirmantui Valiuliui – dėl jo atsiradau kine, – pasakoja režisierė. – Jis duodavo man filmų, gerų knygų, o kartą liepė paimti interviu iš olando žurnalisto, kuris apie Vitą Luckų buvo parašęs knygą. Man tada buvo vos devyniolika.“
Nors fotografo darbai studentę sužavėjo, net minties apie filmą jos galvoje nebuvo dar bent septynerius metus. „Pamenu, tvarkiau senus popierius ir radau kopijuotus olandų žurnalisto knygos lapus. Tada sustojau, pradėjau skaityti, domėtis, ir V. Luckaus likimas bei darbai mane pakerėjo ir po truputį įaugo į širdį. V. Luckaus istorija paveikia – gilindamasi į jo gyvenimą perkračiau savąjį“, – pasakoja „Meistro ir Tatjanos“ kūrėja.
Moteris sako turinti labai daug klausimų Vitui Luckui, kurie taip ir liko neatsakyti. „Šis kūrėjas turėjo kažką antgamtiško ir magiško – filme jis tampa veidrodžiu žiūrovams ir skatina persvarstyti santykį su savimi ir pasauliu“, – sako Giedrė Žickytė.
Ji prisimena komplimentą iš Aistės Diržiūtės, apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ nominuotos Metų geriausios aktorės kategorijoje: „Aistė po filmo priėjo prie manęs ir tarė: „Aš dabar žinau, kaip noriu gyventi.“ Tada supratau, kad V. Luckaus gyvenimas gali paliesti ne tik mane, bet ir filmo žiūrovus.“
Filmo kūrėja sako, kad be kitų pagalbos filmo visai nebūtų – Vitą Luckų galima pajausti, tačiau pažinti jį teko per jo artimuosius. G. Žickytė neslepia, kad būdavo sunku: „Visi tapome labai artimi, ir aš labai džiaugiuosi užsimezgusia draugyste su V. Luckaus našle Tatjana. Ji, padėdama mums kurti filmą, turėjo iš naujo prisiminti baisią patirtį, skausmą. Kurti dokumentinį filmą yra psichologiškai sunku, ir privalai suprasti, kaip giliai gali nerti, kad nesužeistum kito žmogaus. Kartais jausdavausi kaip kankintoja, versdama žmones prisiminti skausmą.“
Būti nominuotiems apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ svarbu ne tik filmo kūrėjams, bet ir herojams – jie džiaugiasi, kad ilgas beveik septynerių metų darbas nenuėjo perniek. „Tačiau, būna, kūrinius ir po šimto metų atranda ir įvertina“, – šypsosi „Meistro ir Tatjanos“ kūrėja Giedrė Žickytė.
Gegužės 30 d. lietuviško kino gerbėjus prie ekranų sukvies aštuntąjį kartą rengiami Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiemet pirmą kartą visiems žiūrovams siūloma ne tik stebėti tiesioginę šventės transliaciją, bet ir pamatyti visus apdovanojimams nominuotus filmus kino ekrane!
Gegužės 26–30 dienomis „Skalvijos“ kino centre vyks specialūs „Sidabrinės gervės“ nominantų seansai, juos pristatys jų režisieriai, animatoriai ir aktoriai. Žiūrovai taip pat bus kviečiami iš anksto spėti, kurie filmai bus išrinkti metų geriausiais.
„Meistro ir Tatjanos“ dokumentininkė Giedrė Žickytė žiūrovus kviečia į intriguojantį susitikimą šį ketvirtadienį, gegužės 28 dieną. Geriausio ilgametražio filmo kategorijoje ji varžosi su Julijos Zubavičienės dokumentiniu pasakojimu „Lida Vanda Liusia“ (gegužės 29 d.), Rimvydo Čekavičiaus filmu „Arvydas Sabonis. 11“ ir „Nematomu frontu“ (gegužės 30 d.), kurį režisavo Vincas Sruoginis ir Jonas Ohmanas.
Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ pristato LiKA ir Lietuvos kino centras. Apdovanojimų globėjas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Sidabrinės gervės“ ceremonija įvyks jau šį šeštadienį. Tiesiogiai ją transliuos LRT televizija.
LiKA informacija ir nuotrauka