Tyrimai Europoje ir JAV rodo, kad net 50 proc. jaunųjų mokytojų potencialiai gali palikti mokyklą per pirmuosius 3–5 darbo metus, o joje dirbančių pedagogų amžius kritiškai didėja. Pavyzdžiui, Danijoje nemažai kvalifikuotų mokytojų palieka valstybines mokyklas: praėjus 5 metams po studijų baigimo tik 6 iš 10 dirba valstybinių mokyklų sektoriuje. Kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojo darbas gali atrodyti nebepatrauklus ir kodėl mokytojų trūkumas tiek šalies didmiesčiuose, tiek regionuose jau tapo kritine problema, dažniausiai įvardijamas per mažas mokytojų atlyginimas.
Visgi, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, nors darbo užmokesčio didinimas yra labai svarbus, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, skatinantis dirbti mokykloje. Neseniai Estijos Tartu universiteto mokslininkų atliktas tyrimas (2024) atskleidžia, kad traukos rinktis mokytojo profesiją veiksniai susiję su mokyklos aplinka, politinių sprendimų nuoseklumu ir palankiu visuomenės požiūriu.
Mokykla tampa iššūkių lauku
2015 metais, analizuojant įvairių šalių ir mokyklų patirtis, mokytojų trūkumo problema nebuvo tokia ryški – ši tendencija ypač paaštrėjo per pastaruosius penketą metų.
„Daugybė pasaulio šalių šiandien susiduria su dideliu mokytojų trūkumu. Kas yra tie veiksniai, kurie galėtų paskatinti teigiamą pokytį? Visų pirma – kokybiškas mokytojų rengimas. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti aukštą studijų lygį, nes šiandieninė mokykla, pasižyminti didele mokinių įvairove, aktyviu tėvų įsitraukimu bei turinti nuolat besikeičiančias ugdymo programas, yra tikras iššūkių laukas. Jaunasis mokytojas, atėjęs į šią sritį, turi gebėti joje veikti ir nepasiduoti, nes iššūkių tikrai yra nemažai.
Dar vienas svarbus faktorius – patekimo į šį profesijos lauką lankstumas. Šiandien mokytojo profesiją renkasi ne tik abiturientai. Visame pasaulyje stengiamasi sukurti kuo lankstesnes sąlygas ir tiems žmonėms, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, kitą specialybę, kad jie galėtų per trumpesnes studijas įgyti mokytojo kvalifikaciją ir pradėti dirbti mokyklose“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Pradėjusiajam dirbti mokykloje itin svarbi mentorių – patyrusių mokytojų pagalba ir parama. Dažnu atveju darbo mokykloje jaunasis mokytojas atsisako per pirmuosius darbo metus, nes ne visada pavyksta „įsivažiuoti“ ir susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais.
Ne ką mažiau svarbus ir mokyklos vadovo kaip lyderio vaidmuo: mokyklose, kurioms vadovauja stiprus vadovas lyderis, kur kas rečiau susiduriama su mokytojų trūkumo problema.
„Kalbant apie pedagogikos krypties studijas, džiaugiuosi, kad išlieka kryptinga valstybės politika skatinti jaunuolius rinktis šias studijas. VDU turime skatinamąsias stipendijas – kiekvienais metais analizuojame duomenis, kokių specializacijų ir kokių dalykų mokytojų labiausiai trūksta, pagal tai peržiūrime prioritetus ir paskirstome šias stipendijas.
Nesame vienintelė tokias skatinamąsias priemones naudojanti šalis. Tarkime, JAV kai kuriose savo valstijose turi atskiras skatinimo programas, skirtas matematikos ir fizikos mokytojams pritraukti. Bet noriu pabrėžti, kad finansinė paskata kaip atskiras sprendimas neveikia, jeigu šalia nėra įgyvendinamos kitos kompleksinės priemonės“, – akcentuoja ji.
Reikia ne tik teorinių pamokų
Pastaraisiais metais, anot L. Kaminskienės, gan sėkmingai pavyksta patenkinti ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogų poreikį, tačiau tam tikrų dalykų mokytojų vis dar labai trūksta.
Pavyzdys yra informatikos, programavimo studijos – jas besirenkančių studentų skaičius auga. Ilgą laiką jaunuoliai girdėjo iš verslo labai aiškią žinutę: verslui trūksta informatikų, programuotojų. Taigi, anot pašnekovės, švietimo sistema turi būti ne mažiau aktyvi nei verslas ir taip pat labai aktyviai komunikuoti, kokių dalykų mokytojų trūksta. Žinoma, vien tik su komunikacija rezultato nepasieksime.
„Kaip rodo Skandinavijos šalių ir Amerikos patirtis, jaunuolius atvilioti į STEM grupės studijas labai padeda galimybė mokiniams mokykloje ir už mokyklos ribų dalyvauti įvairiose tyrinėjimo veiklose. Lietuvoje taip pat atsiranda STEM centrų, organizuojamos netipinės pamokos, kai kuriose mokyklose kuriasi šiuolaikiškos laboratorijos, kur mokiniai kartu su mokytojais gali eksperimentuoti. Tai yra sritys, kuriose reikia ne tik teorinių pamokų. Reikia užnorinimo, sudominimo, išėjimo į kitas erdves.
Be abejo, nebus taip, kad vieną iš šių priemonių įgyvendinsime ir problemos nebeliks, bet turime judėti į priekį. Deja, bet jau praradome ne vieną stojančiųjų kartą, kuri nebuvo pakankamai motyvuota rinktis šias studijas. Dabar ta karta po truputėlį auga“, – neabejoja prof. L. Kaminskienė.
Dvi dažniausios priežastys, kodėl tampa mokytojais
Jau matomas jaunųjų matematikos mokytojų, dirbančių mokyklose iki 5 metų, skaičiaus augimas. O tai reiškia, kad mokyklos duris praveria vis daugiau santykinai neseniai studijas baigusių jaunuolių. Jų jau yra beveik 6000, o tai Lietuvos mastu yra nemažai. Palyginimui, 2019 metais turėjome 2 678 mokytojus, kurių patirtis iki 5 metų.
Pašnekovė įvardija dvi priežastis, kurios paskatina jaunuolius rinktis mokytojo profesiją Lietuvoje: arba jie turėjo nuostabią pradinių klasių ar kurio nors dalyko mokytoją, arba turėjo galimybę prisiliesti prie mokytojavimo per bendradarbiavimą su universitetu, savanorystės veiklas ar kitus užsiėmimus.
„Labai džiaugiuosi, kad savivaldybės deda pastangų pritraukti jaunimą į miestus ir miestelius, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė. – Jaunai šeimai čia turi būti gera gyventi, kurti savo gyvenimą, karjerą, o tam būtina patraukli infrastruktūra, atitinkamos gyvenimo sąlygos ir pan. Mokyklos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, kuria programas, kuriomis bando tuos jaunus žmones privilioti į vieną ar kitą regioną.
Svarbu sudaryti galimybę moksleiviams dar mokyklos suole pasimatuoti mokytojo profesiją, kviesti juos atvykti į universitetą pasiklausyti paskaitų, dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, vasaros stovyklose, kuriose taip pat kalbama apie švietimo iššūkius. Tokiu būdu jaunimui perduosime žinią ir parodysime, kad mokytojo darbas yra ne tik sudėtingas, bet ir labai įdomus.“