Po praėjusių metų, kai investicijų augimas Lietuvoje buvo sulėtėjęs dėl paaštrėjusios geopolitinės įtampos, šiemet įmonės, viešasis sektorius ir gyventojai vėl noriai skiria pinigų investicijų projektams. Ir toliau tarp pagrindinių investuotojų išlieka transporto sektorius, tačiau aktyviai prisideda ir gyventojai, investuojantys į nekilnojamąjį turtą.
Geopolitinė įtampa atslūgo
Praėjusių metų viduryje suintensyvėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, o Rusijai įvedus embargą maisto produktams, Lietuvos įmonės buvo pastebimai pristabdžiusios savo investicijų sprendimus. Praėjusių metų pirmojoje pusėje bendros investicijos šalyje augo 13 proc., o antrojoje pusėje augimas jau buvo sulėtėjęs iki 4,5 proc. Šiais metais geopolitinei įtampai kiek atslūgus, investicijų augimas ir vėl įgauna pagreitį. Pirmąjį šių metų ketvirtį augimas jau siekė 8 proc., o antrąjį ketvirtį – beveik 12 procentų.
Geopolitinis klimatas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis investicijų plėtros dinamiką. Ne ką mažiau svarbu yra ir tai, kokią dalį gamybinio pajėgumo įmonės išnaudoja. Nors susitraukus paklausai Rusijoje gamybinio pajėgumo panaudojimo rodiklis kiek nukrito, jis vis dar yra arti istorinių aukštumų ir sudaro 74 proc. Taigi poreikis įmonėms investuoti tikrai yra.
Verslo investicijos plečiasi labiausiai
Itin džiugina tai, kad investicijų augimą į priekį stumia įmonių investicijos. Pirmojoje šių metų pusėje verslas investicijoms skyrė 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o valstybiniame sektoriuje metinis augimas siekė 6 proc. Daugiausia įmonės investavo į naujus įrengimus, techniką, transporto priemones (13 proc. augimas), taip pat į pastatų statybą (7,5 proc. augimas).
Tarp verslo sektorių investicijų srityje lyderiu išlieka transporto sektorius. Nors dėl praradimų Rusijos rinkoje šio sektoriaus investicijos per metus traukėsi net 23 proc., vien jam teko beveik ketvirtadalis visų verslo investicijų pirmojoje šių metų pusėje. Toliau iš verslo įmonių rikiuojasi energetikos sektorius (14,5 proc. visų verslo įmonių investicijų), didmeninės prekybos (6 proc.), atliekų tvarkymo (5,5 proc.), statybos (5,5 proc.) įmonės.
Kitas nuo pardavimo Rusijoje susitraukimo nukentėjęs sektorius – maisto gamybos sektorius – pirmojoje šių metų pusėje taip pat gerokai mažino išlaidas investicijoms – jos traukėsi net 40 proc. iki 45 mln. eurų. Vis dėlto maisto gamyba pagal investicijas išliko pirmaujančiu sektoriumi tarp visų gamybos įmonių.
Vis daugiau išleidžia ir gyventojai
Vienu iš pagrindinių variklių, stumiančių į priekį investicijas šalyje, tapo gyvenamosios paskirties statyba, kuri pirmojoje metų pusėje augo net 45 proc. ir sudarė daugiau kaip ketvirtadalį viso investicijų prieaugio šalyje.
Gyvenamosios paskirties statybą į priekį stumia šiais metais piką pasiekusi daugiabučių renovacijos programa. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu pagal renovacijos programą sudaryta rangos sutarčių už 240 mln. eurų, iš viso šalyje atnaujinama 1280 daugiabučių. Ir nors ne visus darbus pavyks atlikti per šiuos metus, o kai kurie iš jų atsikelia iš praėjusių metų, tačiau realu, kad vien pagal šią programą vykdomi statybos darbai šiais metais sudarys 40–50 proc. visų gyvenamosios paskirties statybos darbų.
Nors antrojoje šių metų pusėje bus sunku išlaikyti tokius pačius investicijų augimo tempus, tačiau bendras investicijų augimas 2015 m. turėtų sudaryti 8–9 proc. Tai sudarys sąlygas vytis Baltijos kaimynes, kurios investicijoms vis dar išleidžia 10–30 proc. daugiau nei Lietuva.
Informaciją parengė Rokas Grajauskas, „Danske“ banko Baltijos šalių analitikas