Utenos r. Užpaliuose renginiai ar užsiėmimai netikėčiausiose vietose jau mažai ką bestebina. Nežinia, gal tai Lietuvos geografų draugijos įkūrėjo prof. Kazio Pakšto idėjų tėkmė, o gal bendravimo su šia draugija jau šiais laikais pasekmė, bet orams atšilus užpaliečiai buriasi gamtoje dėl įvairiausių lauko tyrimų. Dar gyvi atsiminimai apie Šeimyniškių atodangoje su konglomerato uola įvykusį Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą, kuriam dirigavo orkestro garbės dirigentas prof. Donatas Katkus, o jau dalijamės naujais įspūdžiais.
Tam, kad daugiau žinotume patys apie save, prieš atliekant hidrogeologinius per miestelį tekančių upelių tyrimus, pirmiausia rinktasi Užpalių kultūros centre. Susibūrimą skatino ir noras aptarti mėnesio tėkmėje sukurtas sakmes (legendas) apie Užpalių seniūnijos išskirtines vietas. Juolab žinant, kad jas skaitė į užsiėmimą atvykę užpalietės, Lietuvos geografų draugijos (LGD) prezidentės Genovaitės Kynės suburti svečiai.
Miestelėnų ir gausiai besirenkančių gimnazistų gretas papildė socialiniai partneriai iš Širvintų r. „Atžalyno“ progimnazijos ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos. Daugiausia nerimo buvo Užpalių gimnazijos merginoms (Samantai Sidabraitei, Rimgailei Geleževičiūtei, Viktorijai Tamulytei), kurios pagal Kazio Bradūno eiles turėjo atlikti mokytojos Otilijos Šližienės parengtą meninę kompoziciją. Jaudulį stiprino žinojimas, kad kartu su mokslininkais atvyko poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Antropologė (prof. Marijos Gimbutienės ugdytinė), visuomenės veikėja, padėkojusi už tėvelio pagerbimą, dalijosi savo prisiminimais ir patirtimi saugant tai, kas lietuviui šventa: lietuvišką žodį, padavimus, gamtą, žemę ir visa, kas yra dvasiška. Mūsų dainos yra pasakiškos, nes mes į gamtą žiūrime kaip į šeimos narius, o tai pasaulyje labai unikalus dalykas – teigė renginio viešnia pasakodama, kad tarp brangiausių daiktų, emigruojant į užsienį, mama pasiėmė tautinius drabužius, su kuriais buvo ištekėjusi už tėvelio, o tėvelis – Maironio „Pavasario balsus“. Bet svarbiausia, kad tėveliai ir seneliai išsivežė tai, ką galėjo perduoti, – pasakas, legendas, dainas – ir niekas negalėjo šito atimti ar sudeginti.
Niekas iš Užpalių istorijos nebeatims ir sukurtų naujų padavimų ar sakmių, kurias pristatė renginyje dalyvaujantys autoriai. Kultūros centro „Artistuko“ kolektyvo narė Vakarė Jurelytė perskaitė vyriausios kūrėjos Palmyros Sirvydytės (gim. 1929 m.) brolių Ūdrių istoriją, tapusią legenda apie per Kaniūkų kaimą tekantį Ūdrokšlio upelį. Šis upelis daugiausia dėmesio sulaukė ir tarp Širvintų r. „Atžalyno“ progimnazijos moksleivių (lietuvių kalbos mokytoja Irena Gatelienė). Martyno Jono Buzio, Edgaro Biloto, Igno Jakšto kūryboje Ūdrokšlio upelio pavadinimas sietinas su ūdromis, tik vienu atveju jam vardą suteikė žemuogiauti išėjęs berniukas, kitu atveju karžygio žmona ieškodama savo papuošalų, o Igno mintimis, – paprastas kaimietis, sėdintis belangėje ir girdintis upelyje besiturškiančias ūdras.
Širvintiškį Lauryną Jakubickį mintys nuvedė į Galinių kaime esančius Obelų krūmus, kuriuose yra grybavęs ir K. Pakštas. Anot legendos, autoriaus vietovė retą pavadinimą gavo po didelių žaibų sukelto gaisro 74 metų senelio sode. Laurynui asmeninę dovaną įteikusi Ramunė Žemaitienė džiaugėsi, kad dabar turės ką papasakoti apie savo gimtinę, ir kas beatseks, ar tai ne jos senelio sodo istorija?
Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleivė Justė Šimonytė šykštaus senelio konfliktą su ragana, suteikusį per Kaniūkų kaimą tekančiam upeliui Kerupio pavadinimą, pristatė kartu su savo lietuvių kalbos mokytoja Edita Rutkauskiene.
Iš Kaniūkų į renginį atvykusi Regina Abukauskienė ne tik įteikė bendruomenės įsteigtus apdovanojimus, bet ir savo sukurtomis legendomis apie Meiliakalnį, Kerasupės upelį, Vazajaus ežerą praturtino paveldo lobyną. Regina kūrybiškumą skatinančias dovanas atsiėmė iš laikraščio „Utenos diena“ redaktoriaus Vytauto Ridiko rankų. Kiekvienas kūrėjas buvo paskatintas LGD dovanomis ir Utenos kultūros centro padėkos raštais su išspausdintais autoriniais kūriniais. Dovanų legendų autoriams įteikė ir „Lion’s“ klubo Užpaliuose įkūrėja Nijolė Rimkevičienė bei raitelių „Ašvienių fanai“ klubas (prezidentė Viktorija Jovarienė).
Be kūrybinio kraičio neliko ir Užpaliai. Užpalietės Gabrielė Vilimaitė, Karolina Juzėnaitė ir Beatrisė Vinokurova (lietuvių kalbos mokytoja Renata Gavėnienė), tarytum nuspėdamos renginyje dalyvaujančių LGD mokslininkų mintis, į legendas įpynė turbūt nuo ledynmečio Užpalos upelyje pasilikusį stebuklingą akmenuką, suformavusį ilgą vandens taką, praplyšusį debesį, kurio vandens ringavimas ir bangavimas paskandino velnius ir suteikė Ringio upeliui pavadinimą, bei dviejų Nojų, nusprendusių žemes atsiskirti upeliu, istoriją. Šie padavimai buvo lyg įvadas į Ringio ir Dunojaus upelių hidrogeologinius tyrimus.
Mokslininkas Simonas Saarmann primindamas, kad kartu su iš šiaurės slenkančiais ledynais atslinko daug molio ir akmenų, pažymėjo, jog ledynams slenkant niekas nefilmavo ir knygų nerašė apie tai, kas vyksta, bet mes tai galime atsekti iš padavimų, kuriuose kartais būna užslėptos įvairios istorijos. Upelių tyrinėjimai padeda mums suprasti, kaip ir kas buvo anksčiau. Reikia labai sąžiningai ir atkakliai rinkti duomenis, tada susidaro visas vaizdas – teigė geologas. Prisiminus, jog tekančio vandens jėga suformuoja skirtingus slėnius, E. Bradūnaitė-Aglinskienė atkreipė dėmesį į Lietuvos ežerų išskirtinumą, lyginant su pasaulio ežerais. Mūsų ežerai neturi aukštų krantų, jie gražiai susilieja su kraštovaizdžiu, lyg debesis būtų nusileidęs ant lygaus lauko. Apie tai byloja ne viena legenda – teigė viešnia.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslinė darbuotoja dr. Giedrė Godienė susibūrusius prie Ringio upelio, kurio atsiradimą, anot Karolinos, lėmė debesis, informavo, kad Lietuvoje yra net aštuoni Ringiai ir du iš jų – Utenos rajone. Užpaliuose tekantis Ringys yra 3,8 km ilgio kairysis Šventosios intakas. Jo baseino plotas 8,5 kv. km. Išmatavus jo debitą pralaidoje po J. Basanavičiaus gatve gauta, kad prateka maždaug pusė litro per sekundę, t. y. 0,0005 m3/s. Ringio upelis valstybiniame upių ir ežerų registre turi savo numerį. Užpalių Dunojus, deja, dėl savo mažumo šituo pasigirti negali. Į Šventąją iš kairės pusės įtekančio upelio matmenys užfiksuoti pirmą kartą. Upelio slėnio plotis – 9,3 m, gylis – apie 140 cm; šlaitai statūs. Apytikriai jo atviro slėniuko ilgis galėtų būti apie 150–200 metrų.
Tyrinėjant gamtos objektus, esančius šalia mūsų, ateina suvokimas, kad žmogaus veikla dažniau trikdo nei palaiko gamtoje vyraujančią harmoniją. Prieš 125 metus gimusio Kazio Pakšto kvietimas sugrįžti Dievulio sukurton, žmogaus nesugadinton gamton šiandien aktualus, lyg būtų ką tik pasakytas. „Kazys Pakštas tarpukariu darė tai, ką dabar darome mes. Jis į Užpalius vežė savo draugus inteligentus, būrė bendruomenę ir su užpaliečiais dalijosi ne tik savo, bet ir savo draugų patirtimi“, – įžvalgomis dalijosi užpalietė geografė Genovaitė Kynė kviesdama nepamiršti nepailstamai tautos gerove besirūpinusio profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininko.
Užpaliečiams pamiršti tokią iškilią asmenybė būtų, paties geografo žodžiais tariant, „nedovanotinas žlibumas“. Minint Valstybės dieną Užpaliuose visi kviečiami ne tik gamton, bet ir pasipuošti pagal tarpukario laikotarpio (1918–1940 m.) madą bei prisimenant K. Pakšto idėjas dalytis kilnia dvasia.
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autoriai: Genovaitė Kynė, Loreta Liaugaudė, Giedrė Godienė, Saulius Šližys