Panevėžio rajone Puziniškio muziejuje gegužės 12 d. vyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos teikimo šventė ir susitikimas su laureatu Sauliumi Šalteniu.
Premija rašytojui suteikta už 2015 m. išleistą knygą „Žydų karalaitės dienoraštis“. Tai – romanas apie iš masinio kapo duobės išsigelbėjusios žydų mergaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų mokytojų šeimoje.
Renginio vedėja Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pasidžiaugė, kad komisija laureatą išrinko vieningai, jo knygoje įžvelgusi ryškių sąsajų su G. Petkevičaitės-Bitės humanistine veikla – našlaičių globa, silpnųjų stiprybe, moralinėmis nuostatomis.
S. Šaltenį į Puziniškį atlydėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, knygos redaktorė Palmyra Mikėnaitė, rašytojas Danielius Mušinskas.
„Sauliaus Šaltenio knyga iš tiesų verta būtent Bitės premijos, nes ji ne tik literatūriškai gražiai parašyta, bet ir pilietiškai angažuota, itin aktuali mūsų dienomis, žydų gelbėjimo temai visuomenėje iškylant naujoje šviesoje“, – įsitikinęs A. A. Jonynas.
Knygą išleidusios „Tyto alba“ leidyklos redaktorė P. Mikėnaitė pasakojo redaguodama rankraštį patyrusi ir kūrybinį, ir dvasinį pakilimą.
„Su tekstu dirbti beveik nereikėjo. Skaitydama buvau pagauta energinės srovės, kuri mane tiesiog nešte nešė kūrinio eilutėmis. Neįtikėtinas Sauliaus Šaltenio talentas skaudžius ir dramatiškus dalykus perteikti lyriškai, subtiliai ir jautriai iki sielos gelmių, be dirbtinio sentimentalumo ir patoso“, – darbo su tekstu įspūdžiais dalijosi redaktorė.
Rašytojas prisipažino, kad žinia apie suteiktą premiją jam buvusi labai džiugi. Šventės dalyviai susidomėję klausėsi laureato prisiminimų apie G. Petkevičaitę-Bitę, kuri buvo jo tėvo mokytoja.
Pristatydamas knygą S. Šaltenis sugrįžo į savo vaikystę. Jis pasakojo augęs Utenoje, kur gyveno 7 tūkst. gyventojų, iš kurių 4 tūkst. buvo žydai. Tad jų istorijos jam yra suvokiamos ir artimos.
„Norėjau parašyti autentišką knygą, kurioje atsispindėtų tų laikų dvasia, žmogiškai papasakoti apie gyvenimą ir mirtį, meilę ir nepakantumą, baimę ir drąsą. Visą gyvenimą jaučiu gėlą dėl žydų likimo. Žydų tauta man yra tarsi nukirsta Lietuvos ranka, man ją gelia…“ – sakė rašytojas.
Tačiau jis nemano, kad lietuvių tauta turi nešti kolektyvinę kaltę. Anot rašytojo, būtų nedora primesti kaltę mūsų kartai, mūsų vaikams ir vaikaičiams.
Šventiniame renginyje buvo skaitomos ištraukos iš laureato knygos, koncertavo jaunieji Panevėžio rajono muzikos mokyklos akordeonistai.
Pagerbti rašytojo atvyko Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius, savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Tai jau 28-oji G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija, kuri skiriama už grožinės literatūros kūrinį, meniškai ir įtaigiai atspindintį Lietuvos gyvenimą, keliantį moralines ir dvasines problemas, humanistines idėjas, kurios akivaizdžios G. Petkevičaitės-Bitės gyvenime ir kūryboje.