Alytaus miesto sode alytiškiai visi drauge prisiminė tragiškus Sausio 13-osios įvykius ir vieningą kovą už laisvę. Iškėlę Lietuvos vėliavėles į dangų kartu dainavo laisvės dainas, susirinkusiems daug emocijų sukėlė Alytaus ,,Volungės“ pagrindinės mokyklos mokinių meninė kompozicija, Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus 1991m. sausio 13 d. prisiminimai.
„Mielieji, atrodo, taip seniai buvo šie įvykiai, juk nepriklausomai Lietuvai tiek daug metų, daugiau negu tarpukario Lietuvai. Bet man akyse stovi tie vaizdai, stovi tie įvykiai. Puikiai prisimenu tą naktį, vis didėjančią įtampą. Išlydėjęs eilinį būrį policijos pareigūnų į Vilnių saugoti Seimo, Vyriausybės, kitų objektų, viešosios tvarkos, grįžau į kabinetą, žiūrėjau televiziją, ir netrukus gavome vidaus reikalų ministro nurodymą policijos pareigūnus skubiai pakelti pagal pavojaus signalą, apginkluoti, nes Vilniuje jau buvo žinoma, kad kažkas ruošiama.
Mes tai ir padarėme, pareigūnai labai greitai susirinko, apginklavome – išdalijome ginklus, amuniciją, kitą reikiamą techniką, palinkėjome vieni kitiems sėkmės, ir pareigūnai išsivaikščiojo jiems žinomais keliais sujungti į penketukus, pasirengę pasipriešinimui, ginkluotam pasipriešinimui, jeigu to reikės. Na ir po to prasidėjo visiems žinomi įvykiai, baisūs įvykiai. Netekome įvairių strateginių objektų – Spaudos rūmai, televizija, tačiau atsiliepė Sitkūnai, kurie tęsė transliacijas.
Ir jas klausydamas aš išgirdau, kaip diktorė pasakė, kad Alytus jau užimtas. Iš savo kabineto bandžiau susisiekti su radijo stotimi ir pasakyti, kad Alytus neužimtas, jis gyvena, nesvarbu, kad per miestą pervažiavo rusų tanketės, bet jos tik bauginančiai pervažiavo, ir tiek. O žmonės rinkosi, bėgo prie pastatų, organizavo pastatų apsaugą, skubėjo į Vilnių, į Sitkūnus. Tai buvo mūsų kova už mūsų laisvę, už nepriklausomybę.
Puikiai prisimenu Loretos Asanavičiūtės klausimą gydytojams. Mergaitė tuo metu gulėjo ant stalo tanko vikšrais sutraiškytais dubens kaulais ir klausė: „Gydytoja, ar aš galėsiu gimdyti?“ Mačiau, kaip gydytoja nubraukia ašarą, ir, aišku, atsako teigiamai, tačiau žino baigtį. Liūdną.
Tai yra baisu, bet tokiu būdu mes apgynėme Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir tai yra puikus pavyzdys, kaip reikia mylėti Tėvynę, kaip reikia ją saugoti.
Prisiminkime, visuomet prisiminkime tuos žmones, kurie atidavė savo gyvybę už mūsų visų laisvą gyvenimą, tegu jie amžinai būna mūsų širdyse kaip pavyzdys, kaip drąsos simbolis“, – minėjime kalbėjo meras V. Grigaravičius.
Prisiminimais iš 1991 m. sausio 13-osios nakties dalijosi ir Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Julius Sabatauskas. Jie paragino neužmiršti svarbiausių vertybių – laisvės troškimo, tikėjimo ir vienybės. Minėjimo metu padėtos gėlės prie Sausio 13-osios kryžiaus.
www.alytus.lt