Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Kiekviena diena, valanda ir akimirka dovanoja mums naujus potyrius. Gyvename nuolatinių naujovių ir kitimų laikotarpiu mažai tesusimąstydami, ką paliekame po savęs. Dar mažiau galvojame, kokią įtaką darome savo aplinkai, bičiuliams perpasakodami gyvenimo nuotykius ar tiesiog vaikščiodami po žemę, tai yra pakeldami ir padėdami koją. Prie to, kas fiziškai vyksta ant žemės, prisideda ir gamta, o pasakojamos istorijos metų tėkmėje gali tapti ir legendomis ar padavimais. Per dar ilgesnį laiko periodą atsiranda vertybės, kurias įvardijame kaip paveldą. Paveldo objektus surandame ir paskelbiame mes patys, tad svarbu jų nepamiršti ir jais rūpintis.
Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje esanti Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola atrasta tiesiant kelią Užpaliai–Dusetos. Žvyro karjere atsidengus masyviems luitams, kelininkai sustabdė darbus ir apie radinį informavo aplinkosaugininkus. Atsakingų žmonių iniciatyva 2002 m. Šeimyniškių kaime užfiksuotas geologinis gamtos paveldo objektas – didžiausia Lietuvoje atodanga su konglomerato uola.
Užpalių miestelio gyventojai, bendradarbiaudami su Lietuvos geografų draugijos (LGD) nariais, jau ne vienus metus nemažai dėmesio skiria seniūnijos teritorijoje esantiems gamtos paveldo objektams. Ištirtas Krokulės šaltinio vanduo, prie mitologinio akmens „Laumės valtis“, esančio Lygamiškio piliakalnio papėdėje, atliekant apeigas ir burtus prašyta laumių palankumo, o prie Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola rašytos svajonės, kurias būtų galima įgyvendinti šioje erdvėje. Pagrindinis svajonių tikslas – kad ši vietovė būtų lankoma ir apie ją sklistų pasakojimai, galbūt ateityje tapsiantys padavimais. Sąvoka „padavimas“ reiškia pasakojamosios tautosakos žanrą, kai meniniais vaizdais aiškinama gamtos ir istorijos paminklų kilmė, pasakojama apie praeities įvykius. Tik penkioliktus metus skaičiuojantis Užpalių seniūnijos gamtos paveldo objektas dar nesididžiuoja savo padavimais ir legendomis, tad ką apie jį kalbės ateities kartos po 100 ir daugiau metų, labai priklauso nuo mūsų.
Įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Utenos r. savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“ į Šeimyniškių atodangą su konglomerato uola pažvelgta moksliniu pagrindu. Gegužės mėnesio pradžioje bepiločiai orlaiviai užfiksavo tyrinėjamos vietovės kraštovaizdį. Jis LGD kompiuteriuose apdorotas specialia programa ir paruoštas tolesniems darbams. Su pirmaisiais pastebėjimais užpaliečiai buvo supažindinti per Sekmines, bet rimti moksliniai pokalbiai vyko tik po šurmulingo pasibuvimo gamtoje, prie tilto per Šventosios upę Užpaliuose.
Šįmet šiai šventei ruoštasi iš anksto. Likus dviem savaitėms iki šventės, kultūros centro salė tapo kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriose menininkui Adomui Šimkaičiui talkinant jaunuoliai gaminosi savadarbius plaustus. Darbai vyko sklandžiai, tad be baimės startuota šventėje. Kad plaukimas tiek dalyviams, tiek žiūrovams būtų įdomesnis, plaukiant pasroviui nuobodžiauti nebuvo kada. Teko įveikti vandenyje išdėliotas kliūtis, starte gautą kiaušinį įdėti į vėjo siūbuojamą nuo tilto nuleistą kibirą. Kitą kiaušinį, kurį įveikę pusę plaukimo trasos dalyviai pasiėmė nuo kranto, reikėjo finišavus įmušti į keptuvę, šalia kitų kepančių kiaušinių. Kiaušinių suvalgyta per 200. Juos padovanojo UAB „Utenos prekyba“, Eglė Šukytė, Deividas ir Vaida Daroščenkos, o kepė šaunios šeimininkės Jūratė Vaškelienė ir Dalia Petropš. Kad šventė netaptų tik kiaušinienės valgymu ant upės kranto, žaisti įvairūs žaidimai, dainavo Utenos kultūros centro Užpalių ir Sudeikių skyrių saviveiklininkai. Išsidalijus prizus, kurių daugiausia atiteko savadarbių plaustų komandos nariams Gyčiui Malinauskui ir Dominykui Šarakauskui, dalyvavusiems ne tik plaukimo, bet ir virvės traukimo per upę bei dirbtinių kiaušinių mėtymo rungtyse, teko pereiti į kitą upės krantą. Ten visus pasitiko Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai. Gyvenant miestelyje, per kurį teka upė, pravartu žinoti, kaip elgtis vandenyje. Galimybė tiesiogiai bendrauti su profesionalais gelbėtojais, pačiupinėti, pakilnoti jų darbo įrangą, stebėti darbą upėje – neįkainojamas žinių šaltinis.
Kiek atslūgus šurmuliui ant upės kranto ir aptarus žmogaus saugumo vandenyje prevencines priemones, smalsiausi užpaliečiai rinkosi kultūros centre. Laukiantys edukacinio užsiėmimo „Užpalių seniūnijos gamtos paminklų svarba krašto tradicijoms“ aptarinėjo fojė išeksponuotas parodas. Grožintis Irenos Juotkienės rankdarbiais iš vilnos, šmaikštauta, kad tokiais šių metų orais vilnonį šalį pravartu užsidėti ir birželio mėnesį. Jurgitos Elmentienės tapybos darbai tema „Minčių šokis“ grąžino mintis prie žmogaus santykio su gamta.
Apie tai, kaip reikia saugoti tai, ką sukūrė ir kartu ardo gamta, kalbėta ir užsiėmimo metu. Renginio viešnia LGD prezidentė Genovaitė Kynė akcentavo, kad bepiločiais orlaiviais surinkti duomenys virš Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola leis atlikti kraštovaizdžio kaitos, kurią lemia ne tik gamta, bet ir žmogus, stebėjimus. Labai svarbu kalbėti, aiškintis, suprati, kad žmogus, lipdamas ant gamtos paveldo objektų, niokoja natūralų gamtos procesą, kuris dažniausiai kuria grožį.
Bendravimas su gamtos mokslų žinovais skatina atidžiau pažvelgti į kasdienius procesus. Neatsakingai mūsų palikta pėda gali negrįžtamai sunaikinti tai, ką dovanoja gamta. Kuo daugiau žinome apie gamtą, tuo atidžiau paliekame savo pėdas joje.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos Sauliaus Šlyžio, Daivos Savčiukienės ir Linos Šimkaitienės
