Kultūros ministerijoje šių metų balandžio mėnesį vyko Vilniaus etninės kultūros centro surengta tarptautinė konferencija „Sodų tyrimai ir sklaida“. Konferencijoje, kurioje dalyvavo atstovai iš septynių šalių: Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Suomijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos, įdomų pranešimą „Sodai Dzūkijos nacionaliniame parke: praeitis ir dabartis“ skaitė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Merkinės lankytojų centro vyr. specialistė Laima Saviščevienė.
Šios konferencijos tikslas – šiaudinius sodus įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą, o vėliau ir į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Konferencija paskatino tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Lietuvos tyrinėtojai, dalydamiesi patirtimi su konferencijos svečiais, paskatino sodų tyrimus Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Tai kelia ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kultūros lygį, skatina diskusijas.
Šiaudiniai sodai – tai paprotinis lietuvių menas, leidžiantis pažinti tautos dvasinį gyvenimą, kūrybingumą, originalumą. Sodai – nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, todėl muziejuose nerasime daug eksponatų. Susidomėjimas šiais tautinio paveldo šedevrais, kurie yra vertinga Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, vis labiau auga. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, sodas buvo pasirinktas kaip simbolis, įprasminantis Europos Sąjungos šalių santarvės ir stabilumo siekį.
Sodų rišimo srityje Lietuva yra aiški lyderė, nes nė vienoje šalyje nėra nei tokios sodų įvairovės, nei tiek rišėjų. Kaimyninėse šalyse sodai taip pat rišami, kiekvienoje jų jie rišami skirtingai, sodų puošybos elementai taip pat labai skiriasi.
Dzūkijos nacionaliniame parke tyrimų šiaudinių sodų rišimo tema nebuvo atlikta, todėl ir medžiagos išlikę nedaug. Ruošiantis konferencijai, medžiagą apie sodų rišėjas rinko Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Pugačiauskienė ir Lankytojų centro vyriausioji specialistė Laima Saviščevienė. Pagrindiniai šaltiniai, kuriuose minimos ankstesnių laikų sodų rišėjos, yra parko leidiniai: laikraščiai „Šalcinis“, leidiniai „Amatai ir verslai Dzūkijos nacionaliniame parke“ ir „Varėnos krašto menininkai“, knyga „Gyvieji amatai Dzūkijos nacionaliniame parke“. Medžiagos apie dabartinę sodų rišimo patirtį daugiausia sukaupta iš įvairios spaudos ir rišėjų pasakojimų.
Sodai – tai viena gražiausių namų puošmenų, tačiau kurį laiką buvo primiršti. Tai gyvi pavyzdžiai, kaip sekant senolių tradicija galima pasipuošti namus dirbiniais, turinčiais gilią prasmę.
Šiaudas – kaip nenutrūkstamas gyvybės simbolis. Javo šiaudas užaugina varpą ir subrandina grūdą, o šį pasėjus vėl išauga naujas daigas. Labai svarbus šiaudelių paruošimas – jie turi būti visi kaip vienas – vienodo ilgio, storio, spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsojai momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, tenka laukti kitų metų. O jei spėjai tinkamų šiaudelių prisirinkti, kad suvertum didelį ir puošnų sodą, prireiks daugiau nei mėnesio.
Dzūkijoje javai užderėdavo gana prastai, šiaudas užaugdavo nedidelis, taigi daugumą šiaudų dzūkai sunaudodavo buityje ir namų puošyboje. Šiaudais dengė namų stogus, klojo juos į lovas, pynė vyžas, skrybėles, darė šiaudinukus, skryneles. Dzūkai šiaudines kalėdines žvaigždes kabina lange, kad šviečiantis saulės spalvos šiaudinukas įneštų į mažas pirkeles šviesos ir džiaugsmo. Šiaudiniais žaisliukais ir girliandomis puošiama Kalėdų eglutė. Sodai Dzūkijoje nuo seno buvo daromi puošnūs, papuošti paukščiais, girliandomis, džiovintomis ar popierinėmis gėlėmis. Kaip turtingo gyvenimo linkėjimas, sodas buvo dovanojamas jaunavedžiams ir kabinamas virš vestuvinio stalo. Gimus vaikui taip pat buvo įprasta kabinti sodą. Dzūkai sodais namus pasipuošdavo prieš didžiąsias metų šventes – Velykas ir Kalėdas. Juos kabino garbingiausioje namo kertėje prie šventų paveikslų virš stalo.
Šiuo metu šiaudinius sodus Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje riša Aldona Česnulevičiūtė-Ilickienė iš Mančiagirės kaimo, jos dukra Virginija Ilickaitė-Pugačiauskienė iš Marcinkonių kaimo ir Laima Gegužytė-Saviščevienė iš Merkinės.
Virginija sodus pinti mokėsi iš Malvinos Česnulienės. Pina sodus, girliandas, daro paukštelius. Dažniausiai daro sodus dovanoms. Ji vedė edukacines pamokas Nacionalinio parko renginiuose ir mugėse, Adventinėje vakaronėje Marcinkonių bendruomenės namuose. Mokė Marcinkonių moterų klubo „Smilga“ nares, Varėnos dienos centro „Versmė“ vaikus, Dieveniškių technologijos ir verslo mokyklos bendruomenę. Dalyvavo pavasarinėje tautodailės darbų parodoje Varėnoje ir šiaudinių sodų parodoje Nacionaliniame muziejuje Vilniuje.
Jos mama Aldona riša mažesnius sodelius, žaisliukus Kalėdų eglutei, paukštelius jau apie aštuonerius metus.
Laima šiaudinius sodus pradėjo narstyti jau daugiau negu prieš du dešimtmečius. Pamačiusi suvertą sodą pas savo dėdienę, dar vieną sodų rišėją Dzūkijoje Saulę Lazaravičienę, stebėjo, kaip ji dirba, ir pati pabandė šį amatą. Ko gero, sunkiausias ir neįdomiausias darbas yra pasiruošti medžiagą šiaudų vėrimui. Svarbiausia rugius laiku nupjauti. Juos pjauna vyras su pjautuvu, suriša į pėdus ir sustato į gubas. Tada reikia gerai išdžiovinti. Sodus rišti Laima Saviščevienė mokė pynimo savaitėse Musteikoje, Tradicinėse amatų mokyklėlėse Merkinėje, kalėdinėse mugėse Varėnoje, mugėse „Ką pasėsi“ Kaune, Lietuvos ūkininkių draugijoje, Merkinės bendruomenėje, Dieveniškių, Daugų, Veisiejų, Varėnos technologijų ir verslo mokyklose, Alytaus, Merkinės mokyklose, Londone, Vokietijoje, Lenkijoje, III amžiaus universitete Varėnoje, Nacionaliniame parke ir savo etnografinėje kaimo turizmo sodyboje „Šilas“. Laimos šiaudiniai sodai, šiaudinės žvaigždės ir tradiciniai šiaudiniai žaisliukai yra sertifikuoti, jai suteiktas Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo sertifikuotas meistro vardas ir amatų mokymo programų sertifikatas. L. Saviščevienės sodai puošia Europos Parlamentą Briuselyje. Darbų atlikimo techniką ji demonstravo Londone, Pasaulinėje turizmo mugėje, Vokietijoje, Bad Iburgo bendruomenės namuose.
Parengta ir konferencijoje pateikta pranešimo medžiaga bus panaudota kuriant filmą ir maketuojant naują knygą apie šiaudinius sodus.
Laima Saviščevienė, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Merkinės lankytojų centro vyr. specialistė
www.varena.lt