Kas dvejus metus vis kitoje šalyje organizuojamas tarptautinis šiaudų meno festivalis „Šiaudo magija“ sukvietė į Lietuvą meistrus iš įvairiausių pasaulio kampelių: Japonijos, Australijos, Kinijos, Ukrainos, JAV, Estijos, Vengrijos, Nyderlandų, Serbijos ir kt.
Tarp festivalio dalyvių – dvi šiaudinių sodų meistrės iš Japonijos. Viena jų – Momoko Honda, kuri šiaudų menu susidomėjo pamačiusi sodą Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Vėliau ji dalyvavo ambasadoje rengtuose šiaudinio sodo rišimo mokymuose. Susižavėjusi šiuo menu, ji domėjosi jo istorija, tradiciniais rišimo būdais, o prieš kelerius metus pati pradėjo rišti sodus. Dabar atvyko į festivalį patobulinti žinių.
Antroji viešnia iš Japonijos – Ryoko Hongo atvyko į festivalį kaip sodų meistrė. Prieš dešimtmetį Suomijoje pamačiusi šiaudinį sodą, o prieš kelerius metus sužinojusi, kad sodai rišami ir Lietuvoje, ji sukūrė japonišką lietuviško šiaudinio sodo interpretaciją. Rišti šį japonišką-lietuvišką sodą ji mokys ir „Šiaudo magijos“ dalyvius.
Į festivalį taip pat atvyko Amerikos šiaudų meno muziejaus direktorius, festivalio sumanytojas, skulptorius ir antropologas Morgan’as Owens’as-Celli. Prieš trisdešimtmetį susižavėjęs lietuvišku sodu, pamatytu baltų meno parduotuvėje Amerikoje, prieš kelerius metus jis pasiūlė rengti festivalį Lietuvoje. Morgan’as domisi šiaudų menu visą savo gyvenimą, jo šeima užsiima šiaudų amatu nuo 1833-iųjų. Jis teigia, kad šiaudų menas yra neatsiejamas nuo jį kuriančio menininko, todėl šis festivalis yra ypač svarbus norint dalytis turimomis žiniomis: „Daugybę metų keliaudamas po pasaulį renku šiaudinių dirbinių pavyzdžius savo muziejui, kad būtų išsaugota bent dalis pasaulyje esančių šiaudų meno kultūrų. Tačiau dirbiniai dar nėra tradicija – ji gali būti perduota tik žmogaus žmogui.“
Šiaudų meno festivalyje mokys daugiau nei 40 lietuvių ir užsienio tautodailininkų bei menininkų, dirbinančių įvairius šiaudų gaminius: sodus, aplikacijas, paveikslus, papuošalus, suvenyrus, vėduokles, gėles, kepures ir kt. Festivalio dalyviai ne tik mokysis šiaudo amatų dirbtuvėse, bet ir keliaus po Lietuvą, klausys paskaitų, žiūrės dokumentinius filmus ir dalyvaus ekskursijose.
Festivalio organizatorė Eglė Česnakavičiūtė džiaugėsi išaugusiu susidomėjimu šiaudų menu: „Iki šiol festivalis suburdavo tik šiaudų meno meistrus, tačiau mums organizuojant festivalį jis pritraukė ir šiaudų meno mėgėjus, kurie nori išmokti šio amato. Džiaugiuosi, kad, rodos, toks paprastas dalykas kaip šiaudai gali suburti ne tik skirtingų specialybių, bet ir tautų atstovus – lietuviškas tradicines kraitvežių kepures mokosi gaminti japonės ir amerikietės.“
Festivalio organizatoriai nori pritraukti ne tik šiaudų meno meistrų, bet ir vilniečių bei miesto svečių dėmesį. Liepos 27-ąją, paskutinę festivalio dieną, „Miesto laboratorijoje“ Sapiegų parke rengiamas tradicinio meno ir ekodizaino turgelis, kuriame bus galima išvysti ar įsigyti festivalio meistrų darbų: krepšių, kepurių, šiaudinių sodų, papuošalų ir kt.
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1850985048357162/
Organizatorių nuotr.