Tautiniai šokiai nuo seno buvo lietuvių bendrystę skatinanti ir juos vienijanti veikla. Šiuo metu jie vis dažniau atgimsta įvairiausiomis formomis ir progomis. Vienas iš ryškiausių šių metų pavyzdžių – Kauno r. Vilkijos gimnazijos iniciatyva „Tautinio šokio ritmu per Vilkiją“, kurios metu gimnazijos moksleiviai įvairiose Vilkijos vietose šoko liaudies šokį, taip stiprindami ne tik mokyklos, bet ir visos Vilkijos bendruomeniškumą ir pilietiškumą.
Šokis ar daina?
Ši iniciatyva dalyvauja konkurse „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ – „Tėvyne mūsų“ (projektas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-01-0014 finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis), skirtame veiklių ir iniciatyvių moksleivių pilietiškumo idėjoms skleisti. Pačias gražiausias ir kilniausias Lietuvos mokinių iniciatyvas žiūrovai gali pamatyti kiekvieną sekmadienį LRT laidoje „Tūkstantmečio vaikai. Šiemet konkursui pateikta nemažai su šokiais susijusių iniciatyvų, todėl, ką tautinis šokis turi bendro su pilietiškumu, paklausėme dr. Dalios Urbanavičienės, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės ir tradicinių šokių ekspertės bei dėstytojos.
Anot jos, pilietiškumas šiais laikais arti patriotiškumo, o valstybė, ypač Lietuvoje, yra statoma ant etniškumo pamato, todėl ir atsiranda tautinis šokis. „Šokis pasirenkamas dažniau nei daina, nes sunku prikviesti žmones dainuoti, atsiranda daug barjerų, pavyzdžiui, nemoka dainuoti, o prie šokių gali prisijungti net kitataučiai. Šokti tikruosius etninius šokius išties be galo įdomu ir naudinga: labai daug bendravimo, šokėjai tarpusavyje patiria papildomų pojūčių, ne vien patriotiškumą ir pilietiškumą. Šokis daro didelę įtaką žmonių gyvenimui: atsiranda bendruomeniškumas, vienybė, teigiamos emocijos. Šokis susijęs su gera nuotaika“, – sako D. Urbanavičienė, patvirtindama visų konkurso dalyvių keliamą prielaidą, kad šokis – organiškas bendruomenės vienijimo įrankis.
Vilkijos bendruomenė be sienų
Ir vis dėlto, kuo Vilkijos gimnazijos šokis išsiskiria iš kitų? Pirmiausia pilietiškumu be sienų. Vilkijos gimnazijoje nėra tautinių šokių kolektyvų, bet mokiniai aktyviai jau kelerius metus mokosi šokti. Anot gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Astos Mačiulienės, skatindami neformalųjį švietimą, didžiausi entuziastai išmoko šokti patys ir ėmė mokyti šokti visus gimnazistus, kol galiausiai „pritrūko darbo“ – taip gimė idėja neapsiriboti vien mokykla ir šokį nuspręsta parodyti kitiems bei pamokyti šokti Vilkijos bendruomenes.
„Supratome, kad palyginti nedidelė veikla gali daug ką pakeisti mūsų ir kitų žmonių kasdienybėje bei pilietiškumo sampratoje. Mes visi – didelė jėga, ir, jeigu taip galvosime ir toliau, galėsime daug ką pakeisti, nes viskas prasideda nuo mūsų pačių“, – teigė direktoriaus pavaduotoja A. Mačiulienė. Taigi tokių paskatų vedami gimnazistai šoko darželyje, vaikų dienos centre, Vilkijos seniūnijoje, pas medikus, slaugos namuose, Vilkijos ūkyje. Kaip teigia mokytoja, dėl visiems suprantamų priežasčių kartu nešoko tik slaugos namų gyventojai, o visi kiti su Vilkijos ūkio darbuotoja, pasipuošusia tautiniu kostiumu, priešakyje mielai prisijungė.
Trūkumas ar privalumas?
Būtent tautinį kostiumą direktoriaus pavaduotoja A. Mačiulienė įvardija kaip didžiausią poreikį šiuo metu idėjai toliau plėtoti. Anot jos, mokykloje nesant šokių kolektyvų, natūraliai negaunamas ir finansavimas rūbams, todėl mokiniai, būdami itin motyvuoti, patys už savo lėšas pirko baltas palaidines, kad atrodytų vienodai ir tvarkingai. D. Urbanavičienė čia įžvelgia tik privalumus: „Šoka jauni žmonės vienodomis palaidinėmis. Tai, kad jie ne su tautiniais drabužiais, į šokį įneša jaunatviškumo ir modernumo.“ Anot jos, esmė yra šokis ir bendrumas, o ne apranga.
Aktyvus Vilkijos jaunimas
Kaip ir visos geriausios iniciatyvos, šioji taip pat turi tvirtus ankstesnius pamatus, nes Vilkijos jaunimas – itin aktyvus ir pilietiškas. Dar iki šios akcijos pernai, belaukdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Padauguvos girioje Vilkijos gimnazijos mokiniai pasodino 100 ąžuoliukų. Taip pat gimnazijoje kasmet vyksta išskirtinis renginys – žibintų eisena, skirta Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šiai eisenai ruošiamasi visą mėnesį, nes žibintus mokiniai gaminasi patys – iš medienos, kartono ar įvairių buityje naudojamų medžiagų, dažnai nudažo Lietuvos vėliavos spalvomis. Kaip ir šokis, ši eisena neapsiriboja mokyklos teritorija: einama nuo gimnazijos per Vilkiją, raginant prisijungti visus miesto gyventojus.
Dažniausiai nutinka taip, kad suaugusieji skatina vaikų pilietiškumą, o Vilkijoje, regis, veikia kitokie dėsniai: pilietiškas jaunimas išjudina visą miestą. Belieka tikėtis, kad ilgainiui panašios akcijos nusiris per visą Lietuvą. O jeigu ir tu esi pilietiškas ar pažįsti pilietiško jaunimo, būtinai sek „Facebook“ paskyrą „Tėvyne mūsų“ ir interneto svetainę www.tevynemusu.lt – pilietiškumo komisija jau atrinko tris pilietiškiausias iniciatyvas ir iki birželio 6 d. galima ir privalu atiduoti savo balsą. Jeigu neįkvėpė ši, galbūt įkvėps kitos?