Lentvario seniūnijoje, „Pilialaukio“ vasaros estrados teritorijoje, siautulingai paminėtos Joninės. Per pusantro tūkstančio žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo tradicinėse Rasos šventės apeigose: įeidami pro šventinius, žolynais apkaišytus vartus, prausėsi vandeniu iš molinių ąsočių, dainavo sutartines, šoko rateliuose, rišo kupoles ir vantas, pynė vainikus, stebėjo kelių šimtų metų istoriją turinčio naminio alaus darymo ritualą, kūrė baltiškus papuošalus. Šimto vainikų pynimo konkurse apdovanojimą „Už gražiausią Joninių vainiką“ gavo Gabrielė Okuškaitė iš Trakų.
Lentvario kultūros rūmų direktorė Ieva Skaistytė sako, kad šimtmečio Joninės nustebino ne tik dalyvių gausa, bet ir jų aktyvumu. „Susirinkusieji į šventę noriai įsitraukė ne tik į tradicines apeigas, bet ir į modernias linksmybes. Daugiausia dėmesio sulaukė mūsų, kaip organizatorių, idėja paskatinti žmones nupinti ir užregistruoti 100 vainikų Lietuvai. Šis tikslas buvo pasiektas ir tuomet sustabdėme registraciją. Buvo ir daugiau pynėjų, kurie savo kūrinių vertinti nepateikė. 100 žmonių varžėsi keliose kategorijose: gražiausio, originaliausio, spalvingiausio, sveikatingiausio ir tradiciškiausio vainiko pynėjo. Prie iniciatyvos taip pat prisijungė nemažai mažųjų pynėjų, jie vėliau sulaukė simbolinių dovanėlių“, – džiaugiasi I. Skaistytė.
Už gražiausią Joninių vainiką apdovanota Gabrielė Okuškaitė vertinimo komisiją sužavėjo savo kūriniu iš darželio lelijų ir hortenzijų. „Sukurti šį autentišką vainiką man prireikė kelių valandų. Stengiausi panaudoti tai, ką radau savame gėlių darželyje, Trakuose. Procese talkininkavo mama – ji padėjo man sudėlioti šią žolynų kompoziciją. Buvo gera įnešti savo asmeninį indėlį į šimtmečio Jonines“, – mintimis dalijasi Trakų gyventoja.
Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas ąžuolų vainikais papuošė į renginį atvykusius Jonus, Janinas ir Rasas. „Man gera žinoti, kad visi kartu puoselėjame Rasos šventės tradicijas, tuo pat metu prisimindami ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinis šventės laužas simbolizuoja mūsų visų moralinį apsivalymą, pasiryžimą saugoti protėvių palikimą ir naujas viltis dėl ateities“, – kalbėjo V. Rukšėnas.
Iš Vilniaus į šventę atvykusi Karolina Vitkutė pastebi, kad labiausiai prie nuotaikingos Joninių dvasios prisidėjo augalų magija. „Tiek daug skirtingų žolynų vienoje vietoje padarė labai didelį įspūdį – žolininkų, pirtininkų konsultacijos, pamokymai, kaip rišti ir naudoti vantas, gydytis vaistažolėmis, tradiciniai burtai iš augalų – visa tai neįkainojama Rasos šventės patirtis ir priminimas apie tai, ką mums paliko mūsų seneliai ir proseneliai“, – pasakoja Karolina.
Pirtininkė Birutė Masiliauskienė stebino savo atsidavimu procesui – noriai vanojo pareiškusius pageidavimą iš naujo prisijaukinti pirtį bei tuos, kurie norėjo pagerinti savo, kaip pirtininko, įgūdžius. Aludaris Artūras Masiliauskas lauke salino ir tekino alų – senuosiuose rykuose virė apynių ir Joninių žolių arbatą, aiškino apie šio tradicinio lietuvių gėrimo gamybos subtilybes.
Ansambliai, popmuzikos grupės ir žinomi atlikėjai iki paryčių linksmino susirinkusius, įkvėpdami kiekvieną rasti savo paparčio žiedą.
Kastės Mašidlauskaitės nuotr.