Ar žinojote, kad nuo galvos skausmo padėti gali ir paprasčiausias pasivaikščiojimas? Profesorius Albertas Skurvydas sako, kad vaikštant gerėja kraujotaka, sumažėja skausmas bei įtampa, todėl įsiskaudus galvai jis rekomenduoja bent pusvalandį praleisti žingsniuojant. Be to, anot specialisto, vaikščiojimas mažina stresą, gerina atmintį, todėl moksleiviams pasivaikščioti jis rekomenduoja ir prieš egzaminus ar kitus svarbius atsiskaitymus.
Gerina atmintį, mažiną stresą, padeda įveikti galvos skausmą
„Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vaikščiojant mūsų raumenys pagamina natūralius vaistus, kurių pavadinimas – miokinai. Net kelios dešimtys jų pakliūva į galvos smegenis ir stimuliuoja ląstelių neuronų atsinaujinimą. Tyrimai, kuriuose dalyvavo moksleivių amžiaus vaikai, parodė, kad fizinis aktyvumas stimuliuoja jų dėmesio koncentravimą, darbinę atmintį ir lemia geresnius mokymosi pasiekimus, ypač matematikoje“, – sako A. Skurvydas.
Vaikščiojimas, pasak profesoriaus, taip pat yra puikus būdas kovoti su stresu.
„15–30 min. trunkantis neintensyvus vaikščiojimas vidutiniu tempu, su gilesniu kvėpavimu, ypač po gamtą, labai gerai atpalaiduoja galvos smegenis, sumažina streso hormono kortizolio koncentraciją. Tai reiškia, kad prieš egzaminus, kai padidėja įtampa, vaikščiojimas padeda geriau susikaupti, mąstyti, greičiau priimti sprendimus. Smegenys tampa neįtemptos, gebančios geriau koncentruotis – tad sprendžiant įvairiausius uždavinius mažėja tikimybė suklysti“, – teigia A. Skurvydas.
Prieš geriant tabletę nuo skausmo, pajutus prasidedančius galvos skausmus profesorius rekomenduoja bent keliolika minučių ar pusvalandį pasivaikščioti.
„Žinoma, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti galvos skausmo priežastį. Vis dėlto vaikščiojant organizmas prigamina miokinų ir endorfinų, kurie sumažina skausmą – galvos smegenyse suaktyvėja kraujotaka, gerėja nuotaika, sumažėja skausmas. Pagerėjus kraujotakai nebelieka įtampos“, – teigia A. Skurvydas.
Rekomenduoja rinktis dar nepažintus maršrutus
Profesorius sako, kad vaikščiojimas po dar nepažintas, įdomias vietas taip pat yra itin naudingas užsiėmimas.
„Kai vaikštome po nepažintas vietas, mūsų smegenys pradeda gaminti neurotrofinus, o jie stimuliuoja galvos smegenų atsinaujinimą. Kai galvos smegenys atsinaujina, mes kur kas geriau pailsime, todėl eidami pasivaikščioti kas kartą rinkitės skirtingą maršrutą ar pažintinį taką“, – pabrėžia profesorius.
Jeigu sukate galvą, kokį pažintinį taką aplankyti, dalijamės keliomis rekomendacijomis:
- Arlaviškių pažintinis takas (Kadagių slėnis) yra įrengtas ant Kauno marių skardžio krašto, todėl einant taku atsiveria nuostabi panorama. Takui įveikti prireiks apie 30–40 minučių.
- Neries slėnyje esantis Karmazinų pažintinis takas prasideda prie didžiausio Vilniaus apylinkėse pilkapyno. Priklausomai nuo pasirinkto pasivaikščiojimo pradžios taško pažintinio tako maršrutas tęsiasi 5,5 arba 7 km, o vaizdingiausia šio tako dalis eina palei Nerį.
- Šilėnų pažintinis takas driekiasi Vilniaus rajone. Jis puikiai tinka ilgesnius pasivaikščiojimus mėgstantiems lankytojams. Jo ilgis – 6 km. Šis takas nustebins didžiule kraštovaizdžio įvairove – nuo miškingų kalvų iki Neries slėnio panoramos.