Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 105-ių scenos meno kūrinių, sukurtų 2025 metais, išrinko kandidatus „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams pagal sudarytas atskiras kategorijas. Apdovanojimais siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų šios meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Konkurso laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Valstybiniame jaunimo teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
„Vertinant scenos meno darbus išryškėjo teatrų dėmesys skirtingoms žiūrovų amžiaus grupėms, ieškant naujų formų, jungiant skirtingus žanrus, kuriant tarpdisciplininius, intermedialius projektus. Dramaturgijos klasika interpretuota šiuolaikiškai, aktualizuojant šiandien svarbias temas: posttiesą, socialinę atsakomybę, kitoniškumą, bendrystės svarbą, istorinių įvykių reikšmę šių dienų tapatybei ir kitas. Kūrybine drąsa išsiskyrė jaunesnės teatro režisierių kartos spektakliai, reflektuojantys savasties paieškas, nevengiantys visuomenės kritikos“, – pažymi Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisijos pirmininkė, Scenos meno kritikų asociacijos atstovė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė.
Vertinimo komisijos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad 2025-uosius galima pavadinti konceptualios ir interaktyvios teatro dailės klestėjimo metais – įvairių teatrų ir žanrų spektakliai pasižymėjo scenografijos, technologijų dizaino ir kostiumų dizaino prasmingais sprendimais.
Skelbiame nominantus 18-oje „Auksinių scenos kryžių“ kategorijų, o dviejų premijų laureatai („Auksinis scenos kryžius“ už ilgametį indėlį į scenos meną ir „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas) bus paskelbti ir apdovanoti tiesiogiai renginio metu.
Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašas:
Režisūra
• Jokūbas Brazys už spektaklio „Icarus machine“ režisūrą, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Adomas Juška už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Oskaras Koršunovas už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ režisūrą, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Laura Kutkaitė už spektaklio „Milena“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras;
• Žilvinas Vingelis už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Moters vaidmuo
• Gabrielė Andruškevič už Majos Nitovskos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Vaidilė Juozaitytė už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Viktorija Kuodytė už Palestinietės vaidmenį spektaklyje „Menka detalė“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Goda Piktytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, teatras „Mens Publica“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Aušra Pukelytė už Tiundės Esternės vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.
Vyro vaidmuo
• Albinas Kėleris už Derdžio Esteros vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Šarūnas Rapolas Meliešius už Piterio Peno vaidmenį spektaklyje „Piteris Penas“, Kauno miesto kamerinis teatras;
• Matas Sigliukas už vaidmenį spektaklyje „Akies istorija“, Oskaro Koršunovo teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“;
• Donatas Želvys už Janošo Valuškos vaidmenį spektaklyje „Priešinimosi melancholija“, Juozo Miltinio dramos teatras.
Nepagrindinis moters vaidmuo
• Jelena Bogdanovič už Magdalenos Zlockos vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras;
• Saulė Gotbergė už Baltųjų valdovės vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Ieva Pakštytė už Astos vaidmenį spektaklyje „Mažasis Ejolfas“, Klaipėdos jaunimo teatras;
• Indrė Patkauskaitė už Fobi Gryn vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Irena Sikorskytė už tardytojos vaidmenį spektaklyje „Lietuviškos vėlinės“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Nepagrindinis vyro vaidmuo
• Ramūnas Cicėnas už Martino Lampės vaidmenį spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
• Andrius Gaučas už Kliunkio Pliumpio vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Darius Meškauskas už Janinos Neimanės vaidmenį spektaklyje „Mane vadina Kalendorium“, Klaipėdos dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už Larso Alsvago vaidmenį spektaklyje „Moters dalys“, Vilniaus senasis teatras.
Dramaturgija
• Iga Gańczarczyk ir Anna Smolar už spektaklio „Paukščiai“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
• Rimantas Kmita už spektaklio „Šok, Edita, šok“ dramaturgiją, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
• Herkus Kunčius už spektaklio „Danaja ir piktadarys“ dramaturgiją, Panevėžio teatras „Menas“;
• Laura Kutkaitė už spektaklio–performatyvios paskaitos „Tremolo“ dramaturgiją, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“.
Scenografija
• Marijus Jacovskis už baleto „Kopelija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Lauryna Liepaitė už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ scenografiją, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Gintaras Makarevičius už spektaklio „Laukinė antis“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras;
• Agata Skwarczynska už spektaklio „Lietuviškos vėlinės“ scenografiją, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Sigita Šimkūnaitė už šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, spektaklių „Chroma“, MMLAB teatras, Valstybinis Jaunimo teatras, ir „Žiurkės“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, scenografiją.
Kostiumų dizainas
• Liucija Kvašytė už spektaklio „Milena“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
• Sandra Straukaitė už spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, šokio spektaklio „Onos“, Šeiko šokio teatras, ir šokio spektaklio vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kostiumų dizainą;
• Renata Valčik už spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“ kostiumų dizainą, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Technologijų dizainas
• Eitvydas Doškus už spektaklio „Milena“ videografiją, Klaipėdos dramos teatras;
• Lukas Miceika už videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“ videografiją, Valstybinis ansamblis „Lietuva“;
• Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Dainius Urbonis už spektaklio „Milena“ šviesų dizainą, Klaipėdos dramos teatras.
Muzika
• Pablo Garreton už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) muziką, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Jievaras Jasinskis už baleto „Kopelija“ muzikinę rekompoziciją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Vygintas Kisevičius už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ muziką, Juozo Miltinio dramos teatras;
• Lina Lapelytė už spektaklio „Kosminiai namai“ muziką, MMLAB teatras, „TR Warszawa“;
• Mantas Mockus už spektaklio „Icarus machine“ muziką, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.
Solistė / solistas
• Gabrielė Bukinė už Adrianos vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Estijos tarptautinis operos festivalis „PromFest“;
• Tadas Girininkas už Leporelo vaidmenį operoje „Don Žuanas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Dovilė Kazonaitė už Rozalindos vaidmenį operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Gytis Šimelionis už Panelės Agatos Trančbul vaidmenį miuzikle „Matilda“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Dominykas Vaitiekūnas už Hedwig vaidmenį miuzikle „Hedwig and the Angry Inch“, VšĮ „Darbininkai“.
Baleto solistė / solistas
• Edvinas Jakonis už Natanaelio vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Marija Kastorina už Lizos vaidmenį balete „Tuščias atsargumas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
• Jonas Laucius už Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Karalių pasaka“, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Stefanija Nosovaitė už Karmen vaidmenį šokio spektaklyje „Karmen“, Kauno valstybinis muzikinis teatras;
• Ieva Repšytė už Kopelijos vaidmenį balete „Kopelija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
Choreografija
• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) choreografiją, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Anželika Cholina už šokio spektaklio „Karalių pasaka“ choreografiją, Anželikos Cholinos šokio teatras;
• Birutė Letukaitė už šokio spektaklio „Godos 3.0“ choreografiją, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Agnietė Lisičkinaitė ir Igor Shugaleev už šokio spektaklio „Clap & Slap“ choreografiją, Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Martynas Rimeikis už baleto „Kopelija“ choreografiją, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
Šokėja / šokėjas
• Liza Baliasnaja už šokio spektaklio „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) atlikimą, „Tanzhaus nrw“, „Tanzfaktur Köln“ ir Nepriklausomo šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
• Ester Bega už vaidmenį šokio spektaklyje „Godos 3.0“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Pepe Jaimes už M. K. Čiurlionio vaidmenį šokio spektaklyje „Jūra“, Kauno šokio teatras „Aura“;
• Sigita Mikalauskaitė ir Telman Ragimov už šokio atlikimą įsivaizduojamoje M. K. Čiurlionio operoje „Jūratė“, „Operomanija“ ir Vilniaus senasis teatras;
• Marius Pinigis už šokio atlikimą spektaklyje „Žmogus Mėnulyje“, šokio trupė „Nuepiko“.
Spektaklis vaikams ir jaunimui
• Ieva Jackevičiūtė už spektaklį paaugliams „Kastukas“, teatras „No Shoes“;
• Justas Tertelis ir Raimondas Klezys už performatyvią paskaitą jaunimui „Beveik laimingas“, teatras „No Shoes“;
• Daria Verovka, Sandra Straukaitė, Sigita Šimkūnaitė ir Silvija Miliūnaitė už šokio spektaklį vaikams „Panama labai graži“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
• Žilvinas Vingelis ir Renata Valčik už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Oskar Wyganowski už spektaklį „Klausau, Jūsų Didenybe!“, Vilniaus senasis teatras.
Lėlių ir objektų teatro spektaklis
• Saulė Degutytė už lauko spektaklį „Mergaitė su šau(kš)tuvu“, „Stalo teatras“;
• Tin Grabnar už miniatiūrų spektaklį „Transportas: Prisisekite saugos diržus!“, Klaipėdos lėlių teatras;
• Justina Jukonytė ir Neringa Keršulytė už spektaklį „Apie žmogų“, Vilniaus teatras „Lėlė“;
• Monika Mikalauskaitė-Baužienė už vaidmenį lėlių spektaklyje suaugusiesiems „Aš visada šalia“, Klaipėdos lėlių teatras ir „Cie La Neige sur les Cils“;
• Jūratė Trimakaitė ir Elena Selena už spektaklį „Lapiukas ir žiema“, Kauno valstybinis lėlių teatras.
Tarpdisciplininio scenos meno kūrinys
• Gildas Aleksa už šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį „Šarūnas“, „Teatronas“;
• Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda už harmonijas ir disonansus grybaujant su terapeutu „Sporos“, „Operomanija“, „Performa“;
• Darius Gumauskas už dokumentinę fikciją „Anoniminiai šokiai“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, „Operomanija“;
• Laura Kutkaitė už spektaklį-performatyvią paskaitą „Tremolo“, MMLAB teatras, „Bilietų nėra“;
• Lina Lapelytė už spektaklį „Kosminiai namai“, MMLAB teatras, „TR Warszawa“.
Pradedančioji menininkė / pradedantysis menininkas
• Inga Juškevičiūtė už Hedvigos vaidmenį spektaklyje „Laukinė antis“, Valstybinis jaunimo teatras;
• Laurynas Luotė už vaidmenį monospektaklyje „Be ryšio“, „Meno banga“;
• Miglė Navasaitytė už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
• Marija Petraitytė už kostiumų dizainą operetėje „Šikšnosparnis“, Panevėžio muzikinis teatras;
• Karolis Zajauskas už spektaklio „Piteris Penas“ režisūrą, Kauno miesto kamerinis teatras, ir šviesų dizainą spektaklyje „Icarus machine“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.