Skyrybose dažniausiai dalijamas bendras sutuoktinių turtas – būstas, santaupos, paskolos. Tačiau kai vienas iš sutuoktinių turi verslą, klausimas tampa gerokai sudėtingesnis: ar įmonė, įsteigta dar iki santuokos, yra tik ją įkūrusio sutuoktinio nuosavybė? O kas nutinka, jei santuokos metu jos vertė išauga?
Civilinis kodeksas numato, kad iki santuokos įsteigta įmonė paprastai laikoma asmeniniu ją įsteigusio sutuoktinio turtu. Tačiau svarbi išimtis – santuokos metu atsiradęs įmonės vertės padidėjimas gali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad pati įmonė gali likti vienam sutuoktiniui, bet už jos vertės prieaugį kitam gali priklausyti piniginė kompensacija.
Dalijama ne įmonė, o jos vertės augimas
Įmonės vertės padidėjimas – tai skirtumas tarp įmonės vertės santuokos sudarymo metu ir jos vertės santuokos pabaigoje arba turto padalijimo metu. Jeigu verslas pradėtas dar iki vestuvių, paprastai reikia nustatyti dvi vertes: kiek įmonė buvo verta santuokos pradžioje ir kiek – jai pasibaigiant. Dalijamas būtent šis skirtumas.
Tačiau, anot advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko Marko Dobrovolskio, praktikoje tai nėra paprasta.
„Įmonė nėra vien balanso eilutės ar finansinės ataskaitos. Tai verslas, galintis turėti klientų bazę, reputaciją, augimo potencialą, rinkos vertę, investicijas ir kitus veiksnius, kurie ne visada matomi dokumentuose. Todėl tiksliausias būdas nustatyti vertės pokytį dažniausiai yra įmonės vertės ekspertizė. Vis dėlto tokia ekspertizė atliekama ne visada. Tada teismai remiasi kitais duomenimis – finansinėmis ataskaitomis, nuosavo kapitalo pokyčiu, akcijų skaičiumi ar nominalia verte. Dėl to skirtingose bylose kompensacija gali būti skaičiuojama skirtingai“, – teigia jis.
Kodėl kompensacija priteisiama ne visada?
Vien tai, kad įmonės vertė santuokos metu padidėjo, dar nereiškia, kad kompensacija bus priteista automatiškai. Teismas gali vertinti, kada sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Jei įmonės vertė išaugo jau po realaus santuokinio gyvenimo pabaigos, nors santuoka formaliai dar nebuvo nutraukta, kompensacija gali būti nepriteista, tikina teisininkas.
„Svarbus ir sutuoktinių indėlis. Nors bendro turto dalybose taikomas lygių dalių principas, teismas gali nuo jo nukrypti, jeigu įrodoma, kad vienas sutuoktinis prie verslo augimo prisidėjo reikšmingai daugiau. Tiesa, tokį argumentą įrodyti sudėtinga – reikia ne emocinių teiginių, o konkrečių duomenų ir ryšio tarp veiksmų bei verslo vertės augimo“, – teigia Markas Dobrovolskis.
O jeigu įmonė bankrutavo ar buvo perleista?
Sudėtingų situacijų kyla ir tada, kai įmonė vėliau bankrutuoja, likviduojama ar jos akcijos perleidžiamos kitiems asmenims, pavyzdžiui, artimiesiems. Tokie veiksmai savaime nepanaikina teisės reikalauti kompensacijos, jeigu galima įrodyti, kad santuokos metu sukurtas vertės prieaugis buvo nesąžiningai sumažintas, nuslėptas ar iššvaistytas.
Kita vertus, reikšmės turi ir tai, ar kitas sutuoktinis apie tokius veiksmus žinojo, ar jiems neprieštaravo, ar juos toleravo.
Ką svarbu žinoti?
Teisininkas Markas Dobrovolskis primena, verslas skyrybų byloje nėra tik klausimas „kieno vardu įmonė registruota“. Net jeigu įmonė įsteigta iki santuokos, jos vertės padidėjimas santuokos metu gali tapti bendro turto dalimi. Todėl tokiose bylose svarbiausi tampa skaičiai, datos, dokumentai, ekspertizės ir realus sutuoktinių indėlis. Paprastai tariant, įmonė gali likti asmeninė, bet jos sėkmės rezultatu kartais tenka dalintis.