Rugpjūčio 13 d. Baltijos jūroje netoli pietinio molo pastebėti delfinai.
Kaip pasakoja Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto darbuotojas Julius Morkūnas, delfinus pastebėjo prie jūros atvykę giminaičiai. „Jiems pasiekus Smiltynės paplūdimį, netrukus vienas jų man paskambino ir paklausė, kokios rūšies delfinai plaukioja pas mus jūroje, nes keli sukinėjasi netoli pietinio molo. Galite įsivaizduoti mano nustebimą. Sutrikau, sakau, kad tikriausiai tai jūros kiaulės, bet jos pas mus – tikra retenybė. Žinojau, kad po poros valandų taip pat važiuosiu į Smiltynę, bet visą tą laiką iš galvos neišėjo mintys, ką jis ten galėjo matyti. Todėl apie šį įvykį papasakojau Jūrų muziejaus vyr. ichtiologui-muziejininkui Sauliui Karaliui. Šis nulėkė prie jūros patikrinti informacijos, po geros valandos paskambino ir pasakė, jog prie molo tikrai delfinai – Atlanto afalinos. Greičiausiai tai yra porelė, kuri į Baltijos jūrą atplaukė iš Šiaurės jūros“, – su didžiuliu nusistebėjimu pasakojo Julius.
Baltijos jūroje nėra įprasta matyti delfinų, todėl šis įvykis – nekasdienis, pradžiuginęs visus jūros mėgėjus.
Afalina – delfininių šeimos jūrų žinduolis. Tai viena labiausiai paplitusių ir žinomiausių delfinų rūšių, dažnai auginama delfinariumuose. Afalinos ilgis 1,9–3,8 m, svoris apie 300 kg, nors kai kurie delfinai gali būti ir žymiai sunkesni, jei pasiekia maksimalų ilgį.
Afalina Baltijos jūroje labai retas svečias. Iš nuotraukos, kurioje gerai matyti nugaros peleko forma ir delfino dydis, tikėtiniausia, jog tai Atlanto afalina.
Afalinos Baltijos jūroje ilgai išgyventi negali dėl per mažo žuvies kiekio, be to, Baltijos jūros vandens druskingumas, palyginti su Atlantu, yra mažas, o ir vanduo per šaltas (dažniausiai jų būna, kur vandens paviršiaus temperatūra 10–32 °C).
Maitinasi dažniausiai paviršiniuose vandenyse, minta įvairių rūšių žuvimis ir kalmarais. Jeigu delfinas neranda išplaukimo iš Baltijos jūros, anksčiau ar vėliau dėl minėtų priežasčių nugaišta.
Tolimi šių gyvūnų protėviai buvo tikri sausumos gyventojai, giminingi kanopiniams. Daugiau nei prieš 50 mln. metų jie prisitaikė gyventi vandenyje. Turėdami glotnią, jautrią odą ir labai stiprią uodegą, būdami aptakių kūno formų, delfinai puikiai plaukioja ir manevruoja, gali plaukti greičiau nei 40 km/val. greičiu. Delfinai, kaip ir visi žinduoliai, kvėpuoja atmosferos oru ir todėl kas kelias minutes iškyla į vandens paviršių įkvėpti oro. Delfinų kvėpavimo anga, esanti pačiame viršugalvyje, turi sandarius, raumeningus vožtuvus, kurie stipriai užsispaudžia neriant.
Patelė jauniklio laukiasi metus, jauniklis gimsta uodega į priekį.
KU doktorantė Rūta Žilienė
Juliaus Morkūno nuotraukos