Balandžio 6 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje etnologė, sodų pynėja, liaudies dainininko Petro Zalansko dukra Marija Liugienė pristatė knygą „Sodo rėda“ ir meninės dokumentikos filmą „Dangaus sodai“ (režisierius Algirdas Tarvydas). Marija yra minėtos knygos sudarytoja, filmo sumanytoja.
Marija Liugienė pasakojo apie šiaudinių sodų sakralumą, sodų ir mandalų tapatumą. Pasak etnologės, buvo metas, kai sodų menas buvo beveik pamirštas, juos vėrė keletas pavienių kūrėjų, viena jų – Malvina Česnulevičienė iš Varėnos rajono. Dabar tautodailininkų pastangomis sodai po truputį vėl atgimsta, tampa namų puošmena. „Sodų kūrimas yra galbūt bandymas sieloje atrasti mūsų protėvių dvasią, pirmapradį tautinės dvasios grūdą, – sakė Marija. – Sodas įprasmino tobulo pasaulio sukūrimo idėją ir siejosi su dangaus sodu – rojumi arba dausomis. Pakabintas palubėje sodas sukurdavo šventinę erdvę apie stalą ir būtinai turėjo suktis: buvo tikima, jog besisukantis sodas apvalo namus, pripildo juos geros energijos, harmonijos, sutarimo, tvarkos, stovintis sodas reiškė, kad kažkas negero į namus įsisuko.“
Maloniai nustebino faktas, kad filmo „Dangaus sodai“ herojais tapo ir Varėnos rajono žmonės. Filme tautodailininkė Saulė Lazarevičienė iš Panočių pasakoja sodo kūrimo procesą, jos vyras prisipažįsta atliekąs juodą darbą: rugių pjovimą, šiaudų rūšiavimą, paruošimą. Dukra Aušra liudija, kad namuose, atsiradus šitiems darbams, tėveliai geriau pradėjo suprasti vienas kitą, pasidarė ramesni, laimingesni. Merkiniškę sodų rišėją Laimą Saviščiavienę sodai užburia savo saulės šviesa, savo energija. Ramina, kai sukasi nuo mažiausios oro srovės. Pakelia nuotaiką vos tik į juos pažiūri.
Renginio dalyviai labai domėjosi, kokie šiaudai tinka sodų gamybai, galimybe išmokti šio subtilaus amato. Marija Liugienė sakė surengsianti praktinius seminarus Varėnoje, jei tik susidarys norinčiųjų mokytis grupė, o bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius pasiūlė mokymus vesti bibliotekoje.
Daiva Armonienė, Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė