Ar moters kūnas priklauso moteriai? Šį klausimą praėjusį rudenį uždavė dvi žinomos Lietuvos moterys, socialinio projekto-parodos „Mes. Moterys“ organizatorės. Projektas skatino drąsiai diskutuoti apie nusistovėjusį figūros kultą. Tačiau, tyrimų duomenimis, dietos Lietuvoje vis dar laikosi 60–70 proc. merginų ir vos 5 proc. moterų prisipažįsta niekada nesilaikiusios dietos. Diskutuoti, kodėl lietuvės alina savo organizmą, kviečia ir figūros priežiūros specialistai.
Nesveiko kūno kultas
Populiarumo sulaukusi žinomos laidų vedėjos Beatos Tiškevič-Hasanovos ir fotomenininkės Neringos Rekašiūtės paroda apnuogino ryšį tarp moters savivertės ir vyraujančio gražaus kūno suvokimo. Bet panašu, kad itin lieknos figūros kultas mūsų šalyje vis dar įsitvirtinęs. Žinomų moterų pavyzdžiai rodo, kad dėl lieknos figūros lietuvės pasiryžusios aukoti net sveikatą. O viešojoje erdvėje nemažėja paklausa patarimų, kaip greitai numesti nereikalingus kilogramus, ir informacijos apie dietas ar ekstremalius kūno dailinimo metodus.
Valgymo sutrikimų centro vadovės Brigitos Baks teigimu, „siauras požiūris į žmogų laimės nesuteikia, nors visur žadama, kad sulieknėsi ir viskas bus gerai“. Su šia nuomone sutinka ir figūros priežiūros salono moterims vadovė Aušra Stonytė. Kasdien bendraujanti su klientėmis specialistė pripažįsta, jog svarbiausia moteriai suprasti, kad net ir liekna figūra nebūtinai reiškia sveiką ir prižiūrėtą kūną.
Aklas sekimas itin liekno kūno kultu gresia tragiškomis pasekmėmis. 4 iš 7 lieknėti sumaniusių paauglių suserga anoreksija. Nervine anoreksija serga 1 % pasaulio moterų, anoreksija – 5–7 %, o kasmet diagnozuojamas vis didesnis valgymo sutrikimų skaičius.
Žiūrima ne ten, kur reikia
Pagrindine priežastimi, kodėl Lietuvos moterys linksta į kraštutinumus: alina organizmą dietomis arba visiškai nesirūpina figūros būkle, A. Stonytė įvardija tinkamos informacijos stoką. „Esame pratę svorį laikyti pagrindiniu figūros būklės rodikliu, neįvertindami, kad būtina atsižvelgti į tokius rodiklius kaip skysčių kiekis organizme, vidinių riebalų kiekis, energijos kiekis, reikalingas gyvybinėms funkcijoms palaikyti.“ Pavyzdžiui, įprastos svarstyklės neparodo liesosios ir riebalinės masės santykio. Nežinant šio rodiklio, figūros tobulinimas ne tik neduoda norimų rezultatų, bet ir kelia grėsmę medžiagų apykaitos procesams ir bendrai organizmo būklei. Norint turėti sveiką ir dailią figūrą, turėtų būti siekiama iki normos ribų sumažinti riebalinio audinio masę ir padidinti liesąją kūno masę.
Pripažįstama, jog tarp Lietuvos moterų populiarus ir mitas, kad efektyvi figūros priežiūra reikalauja daug laiko ir didžiulių fizinių pastangų. Didelės fizinės apkrovos kelia grėsmę „užsiauginti“ neestetišką raumenų perteklių. Siekiant ilgalaikių ir užtikrintų rezultatų, specialistai rekomenduoja sutelkti dėmesį į individualių probleminių figūros zonų korekciją atliekant vidutinio intensyvumo pratimus.
Sektinas pavyzdys – Italijos moterys
Lieknos ir ilgaamžės – tokiais epitetais apibūdinamos Italijos moterys, kasdienybėje besimėgaujančios maistu ir ramiu gyvenimo tempu. Makaronais, picomis ir ledais garsėjančioje šalyje vos 9 proc. moterų kovoja su nutukimu. O mūsų šalyje, Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2014 metais antsvorio turėjo 46 proc. dailiosios lyties atstovių, o net 17 proc. moterų kentėjo nuo nutukimo.
11 metų profesinę patirtį Italijoje kaupusi A. Stonytė sako, kad italių figūros paslaptis – subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Moters teigimu, šiuos principus pamažu ima vertinti ir Lietuvos moterys ieškodamos sveikatai saugių figūros priežiūros metodų.
Tai įrodo ir statistiniai duomenys. 2014 metais 72,1 proc. moterų sutiko, kad sveika mityba yra svarbi kasdieniame jų gyvenime. Tačiau keletą kartų per savaitę fizine veikla, trunkančia bent 30 minučių, vis dar užsiima vos ketvirtadalis Lietuvos moterų.