Telefonu ar elektroniniu paštu gautas brukalas gali tapti apgaulės arba vagystės įrankiu. Vis dėlto nemažai žmonių pasiduoda jų atakoms. Kaip parodė vienos interneto saugumo paslaugas teikiančios bendrovės atliktas tyrimas, daugiau kaip 15 procentų apklaustųjų sureaguoja. Tai jie padaro sąmoningai arba per apsirikimą. Psichologai įžvelgia ir psichologinių tokio elgesio priežasčių.
Pataria tiesiog trinti
Elektroniniu paštu ar telefonu siunčiamas brukalas – nepageidaujamas reklaminis laiškas. Tokie laiškai siunčiami negavus vartotojo sutikimo. Jie užkemša mūsų ar mūsų įmonės paštą, augina interneto paslaugų kainą, atima brangų laiką, kurį esame priversti skirti tvarkydami savo pašto dėžutes. Tačiau blogiausia tai, ką gauname kartu su brukalais. Šiais nepageidaujamais laiškais plinta virusai, kyla rizika nutekinti vartotojo asmeninius duomenis ar prarasti pinigus.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės vadovo Tyrūno Jokubausko, į nepageidaujamus reklaminius laiškus, arba brukalus, žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tuos laiškus tiesiog trina, o kiti bando atsisakyti prenumeratos (angl. „unsubscribe“). Pastarasis veiksmas laikytinas pavojingu.
„Bandyti atsisakyti prenumeratos šiuo atveju yra klaida. Brukalų siuntėjai nežino, kurie elektroninio pašto adresai yra tikri. Todėl paspaudęs „unsubscribe“ išsiduodate, kad esate tikras, gyvas žmogus. Dėl to savo pašto dėžutėje galite sulaukti tik dar daugiau brukalų. Todėl tokius laiškus geriau nieko nelaukus, neskaičius tiesiog ištrinti“, – sakė T. Jokubauskas. Pasak jo, šis patarimas negalioja tais atvejais, kai reklaminį laišką gaunate iš žinomo šaltinio, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės, kurioje neseniai ką nors pirkote. Tokiu atveju atsisakyti nepageidaujamų laiškų yra saugu.
Siūlo nepatikimus produktus
T. Jokubauskas taip pat prisipažino nesusigundąs brukaluose siūlomais produktais – tokie jam atrodo įtartini: „Brukalai nėra legalus informacijos skleidimo būdas. Todėl menkai tikėtina, kad brukalų paslaugas perkančios įmonės vykdo etišką verslą ir kad jų produktai visiškai patikimi.“
Patraukus reklaminis brukalas, pasak jo, gali jo gavėjus paskatinti paspausti ant nuorodos, kuri nukreipia į svetainę. Čia jų kompiuteris gali pasigauti šnipinėjančios programos užkratą ar kurią nors kitą kenkėjišką programėlę. Dar blogiau, jei brukalo gavėjai ims atidarinėti prie laiško prisegtus dokumentus. Šitaip elgdamiesi jie rimtai rizikuoja užkrėsti savo kompiuterį, išmanųjį įrenginį arba atskleisti, nutekinti kokius nors svarbius duomenis.
„Gerai dar jei nepradės brukalo siūlomos pirkimo procedūros. Tokiu atveju kiltų pavojus, kad kažkam atskleis savo banko kreditinės kortelės duomenis“, – perspėjo įmonės vadovas.
Brukalo auka – sutrikęs žmogus
Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, būtų galima surasti ne vieną priežastį, kodėl žmonės sureaguoja į brukalus. Viena iš jų – ypatingos dienos, kai žmonės būna labai paveikūs, itin jautrūs, praradę pusiausvyrą.
„Ištikus kokiai nors bėdai, žmonės neretai elgiasi ne pagal įprastus savo elgesio stereotipus. Tokiu metu jie linkę pasielgti visiškai kitaip, nei jiems būdinga“, – sakė psichologė. Tokiomis išskirtinėmis dienomis žmogaus dėmesį gali patraukti laiškai, kuriuose skelbiama, neva jis kažką laimėjęs. „Jam staiga gali pasirodyti: o kodėl gi nepabandžius laimės, gal aš vis dėlto iš tiesų laimėjau? Gal pabandyti? Juk ir loterijos bilietus žmonės perka, nors ir išlošia toli gražu ne visi“, – aiškino G. Petronienė.
Psichologė taip pat sakė, kad reaguoti į brukalus greičiausiai būdinga tam tikro charakterio tipo žmonėms. Yra žmonių, kurie nuosekliai laikosi savo nusistatytos krypties, planų, vadovaujasi savo sprendimais. O yra charakterių, kuriems tarsi trūksta stuburo ar kuriems būdingas tam tikras vaikiškumas. Tokiems asmenims nesvarbu laikytis krypties, jiems kur kas įdomiau pabėgti nuo rutinos, norisi ko nors neįprasto. Kartais tokie žmonės ima blaškytis, kai nori pabėgti nuo nuobodaus darbo, užduoties.
Spąstai vienišiams ir studentams
„Veiksmingiausia priemonė, kuri apsaugotų nuo pavojingo brukalų poveikio, – švietimas. Reikia žmonėms nuolat priminti, kad į nepageidaujamus reklaminius el. laiškus, grandininius laiškus, į trumpąsias žinutes iš nepažįstamų asmenų verčiau nereaguoti. Geriausia juos ištrinti“, – kalbėjo T. Jokubauskas.
Taip pat patariama nesilankyti interneto svetainėse, kuriose yra daug iššokančių langų su nuorodomis, nekalbėti pokalbių svetainėse su nepažįstamais asmenimis. Kalbant su pažįstamu vardu prisistačiusiu asmeniu, pasak T. Jokubusko, patartina įsitikinti, ar jis tikrai yra tas, kuo prisistato.
Visi šie patarimai, kaip parodė įmonės neseniai atlikta apklausa, vis dar aktualūs. Į iššokančius langus su nuorodomis, kaip ir į brukalus, reaguoja daugiau kaip 15 procentų apklaustų interneto vartotojų, per pokalbių programas pradeda pokalbius su nepažįstamais asmenimis 32 procentai respondentų.
Į iššokančius langus reagavo daugiausia jauni 18–35 asmenys (daugiau kaip 46 proc. visų šios amžiaus grupės apklaustųjų). Įdomu tai, kad brukalais daugiausia susigundė apklaustieji iš studentų ir moksleivių amžiaus grupės. Tiek brukalams, tiek iššokančių langų nuorodoms daugiau dėmesio skyrė nesusituokę, vieniši asmenys, mažiau – susituokę ar gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Apklausoje dalyvavo 1002 asmenys.