Sušilus orams visi skubame džiaugtis vasaros teikiamais malonumais. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas per maistą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti?
Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, nes šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20–30 °C aplinkos temperatūrai. Per kelias valandas maiste jų gali atsirasti pakankamas kiekis, kad tokio maisto suvalgęs žmogus susirgtų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per gyvūninį maistą. Vasarą dažniausiai užsikrečiama šiomis maiste esančiomis bakterijomis: salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt. Pastaraisiais metais Vilniaus gyventojai dažniausiai serga kampilobakterioze, kuria užsikrečia nuo mėsos, ypač vištienos ir kiaulienos, ir salmonelioze – nuo žalių ar blogai termiškai apdorotų kiaušinių ir vištienos.
2013 metais kampilobakterioze susirgo 412 Vilniaus gyventojų, salmonelioze – 262. Šiais metais jau užregistruoti 139 asmenys, susirgę kampilobakterioze, ir 59 – salmonelioze.
Galimi protrūkiai
Per maistą plintančios ligos dažniausiai sukelia viduriavimą, vėmimą, pilvo ir galvos skausmus, karščiavimą. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–72 val. užsikrėtus minėtomis bakterijomis.
Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausia tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai, namie, kavinėse ir restoranuose pobūviams iš anksto paruoštas netinkamai karščiu apdorotas maistas. Jei gaminama nesilaikant maisto ruošimo ir asmens higienos taisyklių, rizika užsikrėsti taip pat didelė.
Kaip tinkamai ruošti ir laikyti maistą vasarą
Specialistų teigimu, per maistą plintančių bakterinių žarnyno infekcijų išvengti gali padėti šie paprasti, bet naudingi patarimai:
Būtina vartoti tik šviežius produktus (ypač mėsą, kiaušinius) ir laikyti juos šaltai.
Mėsą (vištieną, kitą paukštieną), kiaušinius prieš gaminimą nuplauti po tekančiu vandeniu.
Vištieną, kitą paukštieną bei mėsą, jų produktus ir kiaušinius gerai išvirti ar iškepti.
Gaminant neragauti žalios mėsos.
Maistui nevartoti žalios mėsos bei vištienos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jų produktų, žalių kiaušinių, taip pat maisto su žaliais kiaušiniais.
Vartoti paruoštą ar nesuvalgytą maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa.
Nevalgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių.
Po maisto ruošos gerai išplauti virtuvės įrankius ir indus, nuplauti stalo paviršių.
Maistą gaminti tik švariomis rankomis, kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo rankas nusiplauti muilu ir vandeniu.
Iškylaujant gamtoje vengti greitai gendančio maisto produktų, maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose.
Parengė Giedrė Aleksienė