Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Neįtraukta į kategorijas»Specialistas T. Medelis apie jaunąją kartą: „Paaugliai turi nemirtingumo sindromą“
Neįtraukta į kategorijas

Specialistas T. Medelis apie jaunąją kartą: „Paaugliai turi nemirtingumo sindromą“

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Titas Medelis
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Paauglystėje jaunuoliai tyrinėja ne tik save, bet ir juos supantį pasaulį bei jo ribas. Kartais šis tyrinėjimas gali virsti ne tik rizika sveikatai, bet ir rimtais iššūkiais visai šeimai. Kodėl paaugliai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas? Kaip atpažinti pirmuosius ženklus? Ir kaip tėvams atvirai, be baimės kalbėtis apie tai su savo vaikais?

Naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas rodo, kad žalingų įpročių, tokių kaip nikotino gaminių ir alkoholio vartojimas, tarp vaikų ir paauglių nežymiai daugėja. Žalingi įpročiai jaunystėje – sunkiai pastebimos problemos, mat jaunas žmogus dažnai nesuvokia viso to ilgalaikės žalos. Kaip pastebėti tą jaunuolį, kuris turi žalingų įpročių, ir kaip jam padėti?

Anot organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos koordinatoriaus Tito Medelio, jaunuoliai imasi svaigalų dėl daugybės priežasčių, tačiau pastebima tendencija, jog paaugliai, augantys nesaugioje aplinkoje arba tiesiog savęs ieškantys, norintys pritapti prie kitų, yra linkę eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis.

T. Medelis priduria, kad viena iš priežasčių svaigintis gali būti bandymas nusiraminti.

„Priežasčių gali būti įvairių, tačiau iš praktikos šeimos terapijoje esu linkęs tikėti, kad dažniausiai tai yra šeimos įtaka, sunki aplinka, kurioje  jaunas žmogus auga. Kai namuose paauglys negauna tinkamo atgalinio ryšio iš šeimos narių, jaučiasi nesuprastas, neįvertintas, dažnu atveju „bėga iš namų“ ir ieško tinkamos aplinkos.

Teko pastebėti, kad paaugliai, kurie pirmą kartą pavartoja, dažniausiai  nebūtinai yra patenkinti ta pirmąja patirtimi, yra nusivylę arba sako, kad niekada daugiau nenorėtų. Būtent čia tėvai turėtų šokti ir užsiimti pirmine prevencija, intervencija“, – pasakoja T. Medelis.

Ženklai, jog reikia pagalbos, pasirodo kur kas anksčiau, nei paauglys pradeda vartoti

Žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar rūkymas, dažnai prasideda paauglystėje, kai jaunuolis siekia priklausyti tam tikrai grupei, nori paslėpti stresą ar pabėgti nuo problemų. T. Medelis teigia, kad tam tikri požymiai, kurie gali padėti identifikuoti jaunuolį, turintį žalingų įpročių, gali būti itin akivaizdūs – paaštrėjęs pyktis, suprastėję pažymiai, pakitęs draugų būrys. Tačiau kaip tėvams pajusti tą momentą, kai reikia pagalbos?

„Ženklus, kad kažkas yra ne taip, paaugliai siunčia kur kas anksčiau, nei pradeda vartoti. Vienas iš ženklų gali būti per konfliktą: tu manęs nesiklausai, tu manęs negirdi, tu manęs nesupranti, aš negaliu būti savo kambaryje, blogai jaučiuosi namuose. Jie tai komunikuoja per pyktį, per didelį nusivylimą. Svarbu, kaip suaugęs žmogus reaguoja į tai, ar jis priima emocijas ir eina į tą santykį, klausdamas, kas vyksta, kaip aš galiu tau padėti pasijusti geriau mūsų namuose. Sutvirtinus santykį su paaugliu, esu tikras, kad jis apie tas patirtis pats papasakos. Tačiau jeigu jaunuolis tik pradeda vartoti, tai gali pasireikšti per akademinius pažymius, mokyklos nelankymą, grįžimą vėlai namo, pasikeitusias draugų grupes“, – sako organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ MDFT programos koordinatoriaus.

T. Medelis: „Kai tau keturiolika, atrodo, kad gyvensi amžinai“

Specialistas tikina, jog, besiformuojant asmenybei, paauglystės laikotarpiu, elgesio klaidas svarbu priimti neuždedant kaltės jausmo savo vaikui. Šis augimo ir paieškų etapas gali pasirodyti nutrūktgalviškas, tačiau, pasak T. Medelio, tėvai turėtų rasti būdą, kaip kalbėti su vaikais apie jų emocijas, ir suteikti ramią aplinką atsiverti.

„Kaip ateiti į tą santykį? Aš dažnai sakau tėvams nenuneigti emocijų, nes jaunas žmogus dažnai jaučiasi neįvertintas, nurašytas. Tėvai turėtų padėti vaikams įvardinti tas emocijas.

Su kolegomis kartais juokaujame, kad paaugliai turi nemirtingumo sindromą – jiems atrodo, jog nieko nenutiks, dėl to jie gali daryti, ką nori, nes kai tau keturiolika, atrodo, kad gyvensi amžinai, ir nesuki galvos, kad reikia užsidėti šalmą važiuojant dviračiu. Yra dalykų, kurie verčia jauną žmogų elgtis rizikingai, bet šioje vietoje turi ateiti tėvai“, – aiškina T. Medelis.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMaisto produktai taps saugesni: atsisakoma bisfenolio A su maistu besiliečiančiose medžiagose
Kitas straipsnis VU Botanikos sodas pripažintas tarptautiniu mastu

Susiję straipsniai

Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link

13 balandžio, 2026

Intriguojanti 2 tūkstančių metų paslaptis: kur iš tiesų yra Kleopatros kapas?

25 kovo, 2026

35 metus kuriama lietuviškos kosmetikos istorija: kaip „BIOK laboratorija“ tapo tarptautiniu grožio inovatoriumi?

20 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.